„Praktiniai „LituanicaSAT-2“ misijos tikslai – išbandyti palydovo valdymo sistemą. Šį kartą, lyginat su „LituanicaSAT-1“ palydovu, „LituanicaSAT-2“ turės kur kas rimtesnę mokslinę ir inžinerinę reikšmę. Dabar rimtai dirbame su variklio sistema“, – sakė V.Buzas.
Šį kartą, lyginat su „LituanicaSAT-1“ palydovu, „LituanicaSAT-2“ turės kur kas rimtesnę mokslinę ir inžinerinę reikšmę.
Vėliau, pabaigus funkcinius darbus ir išbandžius variklį, bus konstruojamas skrydžio modelis ir vykdomi palydovo integracijos darbai – į vieną surenkamos mažesnės sistemos ir tikrinama, kaip veikia visas palydovas, ne tik atskiros jo dalys.
Palyginus su pirmuoju palydovu „LituacnicaSAT-1“, antrasis palydovas orbitoje galės skristi maždaug penkis kartus ilgesnį laiką – anot V.Buzo, be raketinio kuro ir valdymo sistemos palydovai gali skrieti maždaug 3-4 mėnesius, o su kuru – 15-18 mėnesių.
„Žinoma, taip yra tik teoriškai, o kaip bus iš tikrųjų, priklausys nuo gamtinių reiškinių, nuo Saulės aktyvumo. Bet varikliukas palydovo gyvavimo laiką orbitoje turi gerokai prailginti“, – pridūrė V.Buzas.
Iš pradžių planuota, kad lietuviškas palydovas pakils kartu su dar 50 QB50 projekte dalyvaujančių mažųjų palydovų, tačiau planai šiek tiek koreguojami – gali būti, kad penki kuru varomi palydovai, tarp jų ir lietuviškas, bus skraidinami kita raketa.
„Kadangi skraidiname chemines medžiagas – vienkomponentį kurą, mus turbūt skraidins kita raketa. Greitu metu oficialiai bus patvirtinta, kas tai darys“, – sakė V.Buzas.
Šįmet pavasarį „Nanoavionika“ gavo 200 tūkst. eurų investiciją iš „Practica Capital“, kuri buvo skirta mažųjų palydovų įrangos vystymui.
„Nanoavionika“ komandos branduolį sudaro pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos nariai. Šiuo metu „Nanoavionika“ turi 6 nuolatinius darbuotojus, iš viso prie projekto dabar dirba 20 žmonių.
