Lietuva stebėjo ilgiausią XXI a. Mėnulio užtemimą

Penktadienį, liepos 27 dieną, vyko ilgiausias XXI a. Mėnulio užtemimas. Šį kartą jis toks ilgas dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių: Žemės palydovas keliavo praktiškai tiesiai per mūsų planetos metamo šešėlio vidurį, be to, vasarą Žemė būna labiausiai nutolusi nuo Saulės, todėl šviesulį užstoti lengviau, kelias per šešėlį būna ilgesnis. Žemiau pateikiame užtemimo eigą, specialistų komentarus ir užtemimo vaizdus.
Nr.4. Per visiska uztemima Menulis dazniausiai nusidazo kraujo raudonumo spalva_Space.com
Per visišką užtemimą Mėnulis dažniausiai nusidažo kraujo raudonumo spalva

Penktadienio vakaras

Lietuvoje Mėnulis pateka apie 21:19, o jau po penkių minučių galėsime matyti, kaip pradeda blaustis Žemės palydovo kraštas. Visiško užtemimo fazė prasidės 22:30, baigsis – 00:13. Dalinis užtemimas baigsis 01:19.

Deja, meteorologų prognozės nedžiugina: užtemimo pradžioje dangus bus giedras tik vakarinėje šalies dalyje, o link vidurnakčio debesys užtrauks dangų virš visos Lietuvos ir dangų turėtume matyti tik per properšas.

Virš Vilniaus užtemimo pradžioje dangus buvo debesuotas su pragiedruliais, vietomis debesų danga buvo itin plona. Dangus virš Molėtų observatorijos ir etnokosmologijos muziejaus taip pat debesuotas.

Stebėjo Etnokosmologijos muziejuje šalia Molėtų

Molėtų etnokosmologijos muziejuje užtemimą stebintis Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Vidas Dobrovolskas 15min sakė, kad didžiausioje Lietuvos observatorijoje susirinko apie 50-60 norinčių stebėti šį išskirtinį dangaus reiškinį iš geriausių vietų, tačiau kol kas sėkmė jų neaplanko: dangų virš observatorijos dengia tankūs debesys ir žiūrovams lieka tenkintis internetinių transliacijų stebėjimu. Tačiau V.Dobrovolskas vilties nepraranda ir tikisi, kad iki visiško užtemimo pradžios dangus pragiedrės, o užtemimą pavyks pamatyti ne tik kompiuterio ekrane.

Astronomas teigė, kad kur kas geresnės užtemimo stebėjimo sąlygos šiuo metu yra vakarinėje-šiaurės vakarinėje Lietuvoje, kur dangus yra gerokai giedresnis. Šiuose regionuose žmonės galės puikiai matyti ir Marsą – jis atrodys kaip itin ryški žvaigždė, esanti kiek žemiau Mėnulio.

VIDEO: Astronomas paaiškino, kuo ypatingas šis Mėnulio užtemimas

V.Dobrovolskas aiškino, kad užtemimo pradžioje Mėnulis bus blyškios balkšvos spalvos, tačiau kai jį pradės dengti tamsiausia Žemės šešėlio dalis – umbra – pradės ryškėti ir jo raudonumas, kurį lemia nevienodas skirtingų spalvų Saulės spindulių išskaidymas Žemės atmosferoje. Ypatingai aiškiai šis Mėnulio raudonumas matytis fotografijose, tvirtina astronomas.

Iš pradžių Mėnulis temsta nežymiai – ant jo pradeda kristi šviesesnis, dalinis Žemės šešėlis, vadinamas penumbra. Matoma, kaip Žemės palydovas pradeda tamsėti nuo apatinės kairės pusės, 7-8 valandos pozicijos. Iki visiško Mėnulio užtemimo fazės pradžios liko apie valanda.

Prasidėjus visiško užtemimo fazei pradeda keistis ir Mėnulio spalva: iš pradžių pilkas, su nestipriu melsvu atspalviu kybojęs Žemės palydovas pradėjo įgyti violetinę spalvą (bent jau taip jis matėsi stebėtojams Santorinio saloje Graikijoje – Lietuvoje apsiniaukęs dangus nėra palankus stebėjimams).

Astrofizikas Grahamas Jonesas paaiškino, kad visiško užtemimo fazės Mėnulio spalvos iš anksto nuspėti neįmanoma. Žemės metamas šešėlis yra gerokai didesnis už Mėnulį, tad teoriškai mūsų planetos palydovo matyti apskritai neturėtume. Tačiau Žemės atmosfera pasižymi įdomiomis savybėmis – ji mėlyną šviesą išsklaido (dėl to mūsų dangus giedrą dieną būna žydras), o raudonus spindulius laužia taip, kad dalis jų krenta ir į šešėlį.

Mėnulio spalvai visiško užtemimo metu netgi sukurta speciali Danjono skalė, kurioje Mėnulio šviesumas vertinamas nuo 0 iki 4: 0 reiškia, kad Mėnulis yra visiškai tamsus ir beveik nematomas, 4 – kad jis itin ryškus. 3 ir 2 balai yra tamsesni oranžinės ir raudonos spalvos atspalviai, o 1 balu vertinamas tamsokos violetinės spalvos Mėnulis.

Mėnulio spalvą lemia atmosferos savybės, jos sudėtis užtemimo metu – labai tikėtina, kad itin smarkūs miškų gaisrai, siaučiantys Graikijoje, Skandinavijoje, kitose Europos vietose ir JAV šią spalvą paveiks. Šįkart panašu, kad užtemimą Danjono skalėje, bent jau stebint iš Santorinio reikėtų vertinti arba 0, arba 1 – Mėnulis, pasiekęs maksimalaus užtemimo laiką ir būdamas pačiame Žemės metamo šešėlio viduryje, yra iš tiesų labai tamsus.

Maksimalaus užtemimo metu vaizdas iš Perto (Australija) observatorijos atrodo visai kitaip – kur kas panašiau, kad Mėnulis Danjono skalėje yra vertas 4 balų. Anot Grahamo Joneso, tai yra ženklas, kaip Mėnulio spalvai yra svarbu jo aukštis virš horizonto, atmosferinės sąlygos stebėtojo vietovėje ir stebėtojo naudojama įranga.

Taip pat G.Jonesas pridūrė, kad vertinti Mėnulio spalvą kompiuterio ekrane nėra visai korektiška - techninės priemonės dangaus kūno spalvą keičia, todėl tiksliausias įrankis matavimams yra plika akis išėjus į lauką ir stebint Mėnulį tiesiogiai.

VIDEO: Kruvinojo Mėnulio užtemimas: kaip susiformuoja ir kokį poveikį turi žmogui?

Stebėkite užtemimą su 15min, dalinkitės savo nuotraukomis.

Jeigu trukdo meteorologinės sąlygos arba nėra noro išeiti į lauką, tiesioginę užtemimo transliaciją galima stebėti čia:

VIDEO: July 2018, Blood Moon Eclipse: Watch LIVE Stream

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų