Žybsnis truko apie valandą, o jo pikas užfiksuotas naktį į pirmadienį 2.17 val. Grinvičo (5.17 val. Lietuvos) laiku. Šio žybsnio galingumas įvertintas X1,7 balo, skelbia Space.com.
X stiprumo klasei priskirti žybsniai nukreipti į Žemę gali kelti riziką astronautams ir orbitoje esantiems palydovams, taip pat trukdyti ryšių ir GPS įrangos darbą. Be to, energingosioms dalelėms pasiekus Žemę šiauriniame poliuje matomos pašvaistės.
Tačiau šis žybsnis įvyko aktyvioje Saulės dėmėje, kuri šiuo metu iš Žemės nematoma. Taigi žybsnis buvo nukreiptas ne Žemės kryptimi. NASA duomenimis, energingosios dalelės neturėtų kliudyti ir kitų aplink Saulę skriejančių planetų.
„Dėmė, kurioje įvyko šis žybsnis, šiuo metu yra tolimojoje Saulės pusėje. Netrukus, po kelių dienų, ji (Saulės dėmė – aut. past.) atsisuks į Žemę ir bus matoma rytinėje Saulės pusėje“, – teigė astronomas Tony Phillipsas.
Anksčiau šioje Saulės dėmėje jau buvo įvykę keli stiprūs M klasės žybsniai.
Naujasis žybsnis buvo kol kas galingiausias šįmet – iki tol visi žybsniai priklausė M ar žemesnei klasei.
Pernai galingiausias Saulės žybsnis buvo įvertintas X5,4 balo, o užpernai penkerių metų rekordą sumušė X6,9 balo stiprumo žybsnis.
Šiuo metu Saulė yra pasiekusi savo aktyvumo piką. Žvaigždės aktyvumas periodiškai kinta maždaug kas 11 metų.
