„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 06 23 /11:47

Į kosmosą iškilo trečiasis lietuviškas palydovas

Penktadienį iš Satisho Dhawano kosminio centro rytinėje Indijoje 6.58 val. į kosmosą pakilo raketa PSLV-C38 su lietuvišku kosminiu palydovu „LituanicaSAT-2“. Palydovo kūrėjai jau sugebėjo su juo susisiekti ir gavo pirmą džiuginančią informaciją apie skrydžio eigą.
LituanicaSAT-2 palydovo prototipas
LituanicaSAT-2 palydovo prototipas / LituanicaSAT-2 nuotr.

Tai jau trečiasis lietuviškas kosminis palydovas. 2014 metais į Tarptautinę kosminę stotį buvo nugabenti iškart du lietuviški palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“. Pastarąjį sukūrė startuolio „NanoAvionics“ kolektyvas – tas pats, kuris kartu su Vilniaus universiteto (VU) specialistais kūrė ir „LituanicaSAT-2“.

Ernesto Kalabucko nuotr./„LituanicaSAT-2“ palydovas
Ernesto Kalabucko nuotr./„LituanicaSAT-2“ palydovas

Lietuviai dalyvauja projekte „QB50“, jo tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas, prie jo daugiau nei šešerius metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų, pranešė VU.

Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – yra sakęs mokslininkas.

Projekto „QB50“ metu planuojama paleisti 37 palydovus.

Lietuviškas palydovas išsiskiria tuo, kad varomas cheminiu kuru. Šis kuras mažame palydove išbandomas pirmą kartą.

Užfiksuotas palydovo signalas

„Paskutinės naujienos – pirmas palydovo signalas jau pagautas iš Vašingtono valstijos, JAV. Dabar laukiame “LituanicaSAT-2„ praskrendančio virš Lietuvos“, – redakcijai rašė „NanoAvionics“ atstovai.

Kiek vėliau vienas iš „NanoAvionics“ įkūrėjų ir vadovas Vytenis Buzas 15min patvirtino, kad 9:58 palydovo signalas užfiksuotas ir virš Lietuvos – stebima jo telemetrija, visi duomenys byloja, kad skrydis ir į kosmosą iškeltos įrangos veikimas yra sklandūs.

Kitas palydovo skrydis virš Lietuvos numatytas apie 23:30 penktadienio vakarą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs