43-ejų nutrūktgalvis, jei viskas klostysis, kaip planuojama, taps pirmuoju pasaulyje žmogumi, viršijusiu garso greitį be skraidymo aparato. Jis ketina pagerinti keletą rekordų – didžiausio žmogaus pilotuojamo baliono pasiekto aukščio, ilgiausio laisvojo kritimo ir šuolio parašiutu iš didžiausio aukščio.
Šuolis iš 36,6 km aukščio virš JAV Naujosios Meksikos valstijos buvo planuojamas pirmadienį, bet projekto „Red Bull Stratos“ rengėjai praėjusią savaitę paskelbė, kad dėl atslenkančio šalto atmosferos fronto ir gūsingo vėjo jis atidedamas iki antradienio. Paleisti balioną buvo galima tik vėjo greičiui prie žemės esant mažesniam nei 1 m/s.
Ruošdamasis rekordui, kovą F.Baumgartneris iššoko iš 21 km 818 m aukščio. Per laisvą kritimą, kuris užtruko 3 min. 43 sek., jis pasiekė 580 km/val. greitį ir tik tuomet išskleidė parašiutą. Iš viso jo šuolis užtruko kiek daugiau nei 8 min. Austras tapo trečiuoju žmogumi, kuris iššoko parašiutu iš didesnio nei 21,7 km aukščio.
Antras bandomasis šuolis buvo surengtas liepos pabaigoje. Tuomet nutrūktgalvis iššoko parašiutu iš 29 km 460 m aukščio – maždaug toks atstumas yra nuo Vilniaus centro iki Trakų. Jis laisvai krito 3 min. 48 sek., pasiekdamas maksimalų 863 km/val. greitį – tokiu greičiu skraido keleiviniai lėktuvai. Ekstremalaus oro sporto karaliumi tituluojamas vyras šuolį, kuris dėl nepalankių orų pavyko tik iš trečio karto, pavadino kvapą gniaužiančiu patyrimu.
Po balionu pakabinta kapsulė, kuria F.Baumgartneris pakilo į stratosferą, sudėtingai leisdamasi ant nelygaus paviršiaus buvo apgadinta. Ją teko gabenti į aeronautikos bazę Kalifornijoje ir skubiai taisyti.
Nesėkmės atveju laukia košmaras
Į stratosferą austras kils 150 tūkst. svarų kainuojančiu balionu, pagamintu iš sutvirtinto plastiko ir pripildytu helio. Įprastas karšto oro balionas į tokį aukštį negalėtų pakilti, mat, nesant deguonies ir negalinti kaitinti ugnimi kupole esančio oro, jis tiesiog neišsilaikytų. Prie 55 aukštų pastato aukščio baliono bus pritvirtinta 3,4 m aukščio ir 2,5 m diametro kapsulė, pagaminta iš anglies pluošto, iš vidaus sutvirtinta metalo rėmu ir sverianti kaip automobilis „Volkswagen Beetle“, liaudyje vadinamas „vabalu“.
Parašiutininkas vilkės specialų kostiumą, kurio sukūrimas atsiėjo 125 tūkst. svarų. Jo izoliuojantis išorinis sluoksnis yra atsparus ekstremalioms temperatūroms, o vidinis pripildytas suspausto deguonies.
Penkerius metus planuota F.Baumgartnerio kelionė turėtų užtrukti apie tris valandas, bet pats šuolis – tik mažą dalį šio laiko. Prireiks vos 40 sekundžių pasiekti didesnį nei 1100 km/val. greitį. 1236 km/val. greičiu skriejantį garsą, tikimasi, jam pavyks aplenkti maždaug 30 km aukštyje.
Britų dienraščio „Daily Mail“ teigimu, jei kažkas nepavyks, laukia siaubo filmo vertas scenarijus. Austro kraujas didžiuliame aukštyje gali pradėti virti, smegenys trūkti, o akių obuoliai iššokti iš akiduobių – visa tai vyktų daugybei žmonių visame pasaulyje misiją stebint tiesiogiai internetu. „Skrandis ir kiekviena kūno dalelė sakyte sako, kad nenori ten atsidurti“, – prisipažino F.Baumgartneris.
Nežinia, kas kūnui nutinka, kai jis tokiame aukštyje pasiekia garso greitį. Gali suplyšti kostiumas – tai dar viena nemaloni aplinkybė, kurią turi numatyti misijos ekspertai. Tiesa, F.Baumgartneris didžiulį greitį turėtų pasiekti tokiame aukštyje, kur atmosfera pradeda po truputį tankėti, todėl jis galės atsidurti vadinamojoje delta pozicijoje – ištiestomis rankomis ir kojomis, lygiagrečioje žemės paviršiui, kokioje paprastai matome parašiutininkus.
Iki šiol aukščiausiai į stratosferą – daugiau nei 31 km – 1960-aisiais buvo pakilęs amerikiečių karininkas Josephas Kittingeris, kartu pasiekęs ilgiausio bei greičiausio laisvojo kritimo rekordus. Jis taip pat pirmasis atliko solo skrydį per Atlanto vandenyną dujų balionu. 84-erių atsargos pulkininkas ne tik tapo F.Baumgartnerio patarėju, bet ir perduos skrydžio valdymo centro informaciją į parašiutininko ausines.
F.Baumgartneris anksčiau tarnavo Austrijos armijoje, kur praktikavo šuolius parašiutu ir mokė kitus leistis į nedidelę nustatytą teritoriją. Jis jau seniai garsėja ne tik įspūdingais, bet ir pavojingais žygiais. 1999 m. vyras pasiekė aukščiausio šuolio nuo pastato – Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre esančių „Petronas“ bokštų – pasaulio rekordą. Kitas jo rekordas – BASE šuolis iš žemiausio aukščio – nuo Kristaus Atpirkėjo skulptūros Rio de Žaneire. BASE šuoliais vadinami šuoliai parašiutu nuo statinių, antenų, tiltų ir uolų.
2003 m. austras iššoko iš lėktuvo 10 km aukštyje ir perskrido 34 km pločio Lamanšo sąsiaurį, prie nugaros prisitvirtinęs raketinių variklių varomą anglies pluošto sparną. Iš viso Bebaimis Felixas, kaip jis dažnai vadinamas, yra atlikęs 2,5 tūkst. šuolių.
