Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) trečiadienį paskelbė, kad Didžiajame hadronų greitintuve atliktų bandymų rezultatai rodo, jog pavyko aptikti itin slapią dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną“, galinčią paaiškinti, kaip medžiaga įgyja masę.
Šį pasiekimą milžinišku mokslo proveržiu vadino šimtai fizikų, susirinkusių į Australijoje surengtą konferenciją, kur pranešimas apie CERN atradimą buvo paskelbtas tiesioginiu vaizdo ryšiu iš Ženevos.
Išgirdę šį pranešimą, mokslininkai pradėjo audringai džiūgauti, prognozuodami, kad kada nors gali tapti įmanoma skristi greičiau už šviesą, „panaikinus“ kosminių laivų masę, arba iškelti į kosmosą didžiulius objektus, „išjungus“ Higgso bozonų poveikį.
Prilygina elektros atradimui
CERN mokslininkas Albertas de Roeckas šį pasiekimą prilygina elektros atradimui, kai, pasak jo, žmonija nė neįsivaizdavo, kaip bus galima pritaikyti šią jėgą.
„Išties svarbu, jog Higgso (bozonas) paaiškina, kodėl pasaulis galėjo būti, koks jis buvo pirmąją milijoninę sekundės dalį po Didžiojo sprogimo, – A.de Roeckas sakė naujienų agentūrai AFP. – Ar galime kur nors tai pritaikyti? Šiuo metu mano vaizduotė per menka, kad tai padarytų.“
Fizikas Ray Volkasas pažymėjo, kad „beveik niekas nesitiki“, jog Higgso bozonas „bus šiek tiek kitoks“ negu numatoma vadinamajame standartiniame modelyje – fizikos teorijoje, aiškinančioje Visatą sudarančių dalelių sistemą.
Tai gali sukelti išties fantastinių pasekmių supratime apie visą medžiagą Visatoje, ne vien paprastus atomus
„Jeigu taip nutiktų, tai galėtų vesti prie visokios naujos fizikos – fizikos, kuri gali būti susijusi su tamsiąja medžiaga“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje hipotetinę nematomą medžiagą, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją Visatos masės dalį.
„Pavyzdžiui, gali būti, kad Higgso dalelė veikia kaip tiltas tarp paprastos atomus sudarančios medžiagos ir tamsiosios medžiagos, kuri, kaip žinome, yra labai svarbus Visatos komponentas, – aiškino R.Volkasas. – Tai gali sukelti išties fantastinių pasekmių supratime apie visą medžiagą Visatoje, ne vien paprastus atomus.“
Pasak A.de Roecko, naujosios dalelės tyrimai ir pastangos nustatyti, ar jos savybės kaip nors skiriasi nuo numatytų pagal standartinį modelį, taps tolesniu žingsniu CERN mokslininkams.
Atsakymai – kitais metais
Atsakymų tikimasi sulaukti ateinančių metų pradžioje. Galutinių įrodymų, kad Higgso bozonas atitinka standartinį modelį, gali tekti palaukti iki 2015-ųjų, kai bus padidinta LHC galia ir taps įmanoma surinkti daugiau duomenų.
LHC gruodį bus išjungtas dvejus metus truksiančiai renovacijai, dėl kurios šio greitintuvo galia turėtų padidėti dvigubai – iki 14 trln. elektronvoltų. Tai būtų didžiulis žingsnis į priekį, ieškant naujų dalelių ir jų tarpusavio ryšių.
A.de Roeckas sakė, jog jam būtų „nuobodoka, jeigu galiausiai paaiškėtų, jog tai tėra standartinio modelio Higgso (bozonas)“.
Tyrėjas pareiškė turintis vilčių, jog šios dalelės atradimas taps „vartais arba portalu į naują fiziką, naujas teorijas, kurioms iš tiesų pavaldi gamta“ – tokioms kaip supersimetrijos teorija, numatanti, jog yra iš viso penkios Higgso dalelės, lemiančios medžiagos masę.
Tiesiog norime sužinoti, kaip veikia pasaulis, tačiau kad atsakytume į šiuo klausimus, reikia vystyti naujas technologijas
Higgso dalelių paieškos taptų logišku tolesniu žingsniu procese, kurį, pasak A.de Roecko, vainikuotų tamsiosios medžiagos dalelių atradimas. Mokslininkas nurodė, kad šie tyrimai jau yra padėję pasiekti svarbių laimėjimų medicinoje ir technologijos.
Pasak R.Volkaso, internetas buvo sukurtas CERN kaip priemonė dalytis dideliais duomenų kiekiais, o mokslininkams toliau „stumiant grynojo mokslo ribas“, šis procesas gali lemti kitus didelius proveržius.
„Tiesiog norime sužinoti, kaip veikia pasaulis, tačiau kad atsakytume į šiuo klausimus, reikia vystyti naujas technologijas“, - pažymėjo jis.
Dalelių fizikos tyrimų finansavimo programa jau peržiūrima Šiaurės Amerikoje, kur LHC pirmtakas – Ilinojuje esantis dalelių greitintuvas „Tevatron“, priklausantis Enrico Fermi laboratorijai – buvo uždarytas praeitų metų pabaigoje dėl finansinių sunkumų.
„Ši kova bus sunki“
E.Fermi nacionalinio greitintuvo laboratorijos direktorius Piermaria Oddone sakė, kad pinigų stygius yra „didelė, didelė problema“, kelianti pavojų fizikos tyrimų pažangai Jungtinėse Valstijose. Jis išreiškė viltį, kad Higgso bozono atradimas paskatins JAV agentūras ir Kongresą skirti daugiau lėšų šiems tyrimams.
„Tikėčiausi, kad šis susijaudinimas ir pasaulio dėmesio nukreipimas į šį atradimą iš tiesų labai padės skatinant ir ir naujo kuriant dalelių fiziką Šiaurės Amerikoje“, – sakė P.Oddone.
A.de Roeckas pažymėjo, jog su panašiomis problemomis susiduriama iš Europoje, kur fizikai rugsėjį susitiks aptarti savo tyrimų prioritetų ateinantiems 20 metų, taip pat ar jiems reikia naujo greitintuvo, galinčio pakeisti LHC, ir ar tokį projektą būtų įmanoma finansuoti.
„Ši kova bus sunki, – aiškino jis. – Nepaisant šios įsimintinos akimirkos, kurią išgyvename dabar, tai nebūtinai pritrauks finansavimą, kuris būtų reikalingas.“
Mokslininkas paragino vyriausybes ir kitus svarbius donorus žvelgti į fundamentalųjį mokslą kaip į „būtinybę“, o ne kaip prabangą.
„Šis kelias išties vienintelis, kuriuo galime eiti ir giliau suprasti, kaip viskas veikia. Iš šių tyrimų galime laukti tik naudos“, – sakė A.de Roeckas.
