Ne taip seniai mokslininkai pateikė įtikinamus įrodymus, kad jis nėra kenksmingas, ar bent jau jo natrio dalis nėra blogesnė nei gaunama iš druskos. Tačiau dabar randasi įrodymų, kad kadaise smerkta molekulė gali netgi padėti laikytis tinkamos dietos.
Nepaisant pavienių ir itin retų pranešimų apie tai, kad žmonės patiria tam tikras nepageidaujamas reakcijas suvalgę gausiai MSG pagardinto maisto, nėra patikimų įrodymų, kad ši skonį stiprinanti aminorūgštis būtų nesaugi. Iš tiesų, istorikai MSG baimę ir paplitusį įsitikinimą, kad ši medžiaga yra žalinga, sieja su rasizmu, nes MSG sintezė buvo išrasta Japonijoje, o amerikiečiai ir europiečiai su šia medžiaga dažniausiai susidurdavo azijietiškuose restoranuose.
Naujame straipsnyje, publikuotame žurnale „Nature Neuropsychopharmacology“, parodoma, kad žmonės dėl ksenofobiškų gąsdinimo kampanijų, aiškinančių, kad dėl MSG širdis daužosi ir galva skauda, pakeitę savo mitybą ne tik praranda galimybę mėgautis puikiais skoniais. Jiems taip pat sunkiau sveikai maitintis.
Žmonių, kuriems sunkiai sekasi sumažinti antsvorį, tyrimai įprastai, bet ne visada parodo, kad prieš maitinimąsi suvalgius sultinio su MSG, sumažėja bendras kalorijų suvartojimas, palyginus su visiškai identiškos sriubos be MSG vartojimu. Tačiau veikimo mechanizmas nebuvo paaiškintas.
Vėliau Harvardo medicinos centro mokslininkas Dr. Miguelis Alonso-Alonso atliko panašų bandymą. Jis stebėjo tiriamuosius tuo metu, kai jie rinkdavosi maistą. Stebėjimas buvo vykdomas įvairiais būdais, tarp jų – ir kompiuterizuotas akių žvilgsnio sekimas, ir smegenų atsako stebėjimas.
Toks nuodugnus stebėjimas yra įgyvendinamas tik jei dalyvių imtis nedidelė, šiuo atveju tai buvo 30 moterų, kurių amžius buvo nuo 18 iki 30 metų. Dėl imties ribotumo gautus rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Kaip bebūtų, dr. M.Alonso-Alonso pranešė, kad MSG reikšmingai kalorijų suvartojimo nesumažino, bet paskatino rinktis sveikesnius patiekalus, ypač – vartoti mažiau sočiųjų riebalų. Be to, efektas ryškiausiai pasireiškė moterims, kurios apibūdino save kaip stokojančias savikontrolės ir linkusias persivalgyti.
Akių sekimas parodė, kad suvalgiusios maisto su MSG, dalyvės buvo labiau susitelkusios į pasirinktą maistą, jų dėmesio neatitraukė kiti pasirinkimai bufete.
Maisto su MSG valgiusių tiriamųjų smegenų kairioji prefrontalinė žievinė sritis buvo aktyvesnė. Ankstesniais tyrimais ši smegenų dalis buvo susieta su savęs kontroliavimu renkantis maistą.
Nors tokio MSG veikimo mechanizmas dar nesuprastas, dr. M.Alonso-Alonso ir jo kolegos mano, kad pokyčius lemia ne skoninės maisto savybės, o skrandžio reakcija į glutamatą, nes tiriamieji paprastai negebėdavo atskirti, ar jų sriuba buvo su glutamatu, ar be jo.
Laboratorinis tyrimas buvo vienkartinis, tad nebuvo atsakyta į klausimą, ar glutamato poveikis nesusilpnėtų, jei jis būtų naudojamas per dažnai. Be to, yra senas stereotipas, kad, pavalgę kiniško maisto, po valandos žmonės vėl jaučiasi alkani. Šio mito teisingumo dr. M.Alonso-Alonso netyrė.