Marihuana yra džiovintų Cannabis sativa gėlių rinkinys. Tikriausiai esate girdėję tokius žargoninius pavadinimus kaip „žolė“, „dūmai“, ar „Merė Džein“. Ji paprastai vartojama kaip atpalaiduojanti ir gydomoji medžiaga. Augalo stiebai gali būti naudojami tekstilės pramonėje pluoštinėms kanapėms gaminti. Savo ruožtu iš sėklų taip pat gaminamas kanapių aliejus.
Ypatingas poveikis
Kodėl kai kuriems žmonėms šie augalai tokie neįprasti? Juose yra biologiškai aktyvių cheminių medžiagų, kurios daro įtaką elgesiui. Pagrindinė psichoaktyvioji cheminė medžiaga marihuanoje yra delta-9-tetrahidrokanabinolis (THC), kurio galima rasti dervoje, susidarančioje iš daugiausia moteriškų kanapių augalų lapų ir pumpurų. Be to, joje yra daugiau kaip 100 chemiškai su THC susijusių junginių, vadinamųjų kanabinoidų. Kai kurie smegenyse esantys receptoriai (baltymai arba glikoproteinai, atsakingi už nervinį ryšį) prisijungia prie THC ir sukelia grandininę apsvaigimo, atsipalaidavimo ir malonumo reakciją.
Didžiausias THC lygis pasiekiamas maždaug per 30 minučių, tačiau jo poveikis gali išnykti per 1-3 valandas. Prireiks daugelio valandų, kad visiškai apsvaigtumėte.
Kaip šios medžiagos veikia mūsų kūną ir protą? Viskas vyksta rūkymo proceso metu. Iš plaučių jos patenka į kraują, iki pat mūsų smegenų. Veikia konkrečias smegenų ląsteles, kurios paprastai reaguoja į natūralias chemines medžiagas, savo sudėtimi panašias į THC. THC išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu, dėl kurios jaučiamės euforiški ir atsipalaidavę. Pasaulį pradedame suvokti kaip patrauklesnį, pavyzdžiui, ryškesnes spalvas. Prarandame laiko pojūtį. Vartojant marihuanos ekstraktą galima organizmą aprūpinti didžiuliais THC kiekiais. Kartais eksperimentatoriams baigiasi tuo, kad tenka kviesti greitąją pagalbą.
Tačiau yra ir kita, per laiką pastebima marihuanos vartojimo pusė – gali atsirasti dėmesio koncentracijos ir atminties problemų, haliucinacijos, iliuzijos ir paranoja. Reguliarus didelio stiprumo kanapių vartojimas taip pat kelia psichozės riziką.
Žudo smegenų ląsteles
Marihuana turi galią žudyti smegenų ląsteles. Smegenų ląstelių, kurios žūsta, kiekis priklauso nuo asmens amžiaus ir suvartoto marihuanos kiekio. Portalo „Technology.org“ duomenimis, žmonės, pradėję vartoti marihuaną jauname amžiuje, vidutiniame amžiuje praranda nuo 6 iki 8 balų intelekto koeficiento. Įdomu tai, kad net nustojus vartoti marihuaną po paauglystės neatgaunami IQ taškai.
Anot Lenkijos mokslų akademijos Fundamentalių technologinių tyrimų instituto mokslininkės Agnieszkos Pregowskos, rūkant marihuaną susidarantys dūmai dirgina plaučius, tad daug rūkantys žmonės gali turėti tokių pat plaučių problemų kaip ir intensyviai rūkantys žmonės. Be to, marihuana didina širdies ritmą ir gali prisidėti prie širdies priepuolio žmonėms, turintiems širdies problemų. Ji taip pat neigiamai veikia vaiko vystymąsi tiek vaisiaus gyvenimo metu, tiek po gimimo, jei motina vartoja narkotikus nėštumo metu. Perteklius taip pat gali sukelti stiprų pykinimą ir vėmimą. Reguliarus marihuanos vartojimas gali sukelti hiperemezės kanabinoidų sindromą, t. y. stipraus vėmimo ciklus.
Sintetinis pakaitalas
Be natūralios marihuanos, turime ir sintetinės marihuanos, vadinamos netikra žole. Vienas pagrindinių dirbtinės ir natūralios marihuanos skirtumų yra tas, kad pirmojoje yra tik pėdsakai THC. Ji pasižymi skausmą malšinančiomis savybėmis, kaip ir kova su vėžiu ar kai kuriais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, nerimu, ADHD, ADD. Medicininė marihuana sukelia raumenų atsipalaidavimą, taip pat vartojama sergant Parkinsono liga, glaukoma (mažina akies obuolių spaudimą), su ŽIV susijusiu išsekimo sindromu, dirgliosios žarnos sindromu ir Krono liga.
Net jei mes nejaučiame marihuanos poveikio, mūsų organizme kanabinoidų pavidalu ji yra plieninė. Marihuanos likučių galima aptikti seilėse, plaukuose, naguose, kraujyje ir šlapime. Ar jie išlieka visam laikui? Ne, bet reikia laiko, kad organizmas išsivalytų. Šlapime jų gali būti net keturias savaites po vartojimo, kraujyje – apie septynias dienas.
Naujausi tyrimai tai patvirtina. Ilgas poveikis sukelia priklausomybę. Varšuvos universiteto Chemijos fakulteto mokslininkė Magdalena Osial teigia, kad kurie žmonės, nustoję vartoti narkotikus, patiria abstinencijos simptomus: niūrumą, nemigą, sumažėjusį apetitą ir nerimą.
