Praėjusiais metais buvo skelbtas tyrimas, kodėl kai kuriose šalyse žmonės šypsosi mažiau ir kartu įtariau žiūri į pernelyg išsišiepusius. Jame aiškinta, kad šalies nestabilumas gali būti priežastis, kodėl į be priežasties laimingus žmones dažnai žiūrima kaip į kvailius. Gana įtikima. Tačiau įdomus yra ir kitas šio klausimo aspektas – kodėl būtent amerikiečiai pasižymi milžiniškomis šviečiančiomis šypsenomis?
Kodėl JAV šypsomasi dažniau?
„The Atlantic“ aiškina, kad šalys su dideliu imigrantų skaičiumi istoriškai turėjo labiau remtis neverbaline komunikacija – ir todėl žmonės jose gali šypsotis labiau.
2015 m. buvo paskelbtas tyrimas, kuriame tarptautinė mokslininkų grupė nagrinėjo gyventojų, kurie nuo 1500 m. išvyko ir apsigyveno tarp įvairių kitų tautų, „kilmės šalis“. Tokios vietos kaip Kanada ir JAV yra labai įvairios – jose apsigyveno žmonių atitinkamai iš 63 ir 83 skirtingų šalių. O tokiose valstybėse kaip Kinija ar Zimbabvė visuomenės yra pakankamai homogeniškos – jose yra vos keletas imigrantų iš skirtingų šalių.
Tyrėjai apklausė žmones iš 32 valstybių, kad galėtų suprasti, kaip jose žiūrima į jausmų reiškimą viešai. Jie atrado, kad emocinis ekspresyvumas koreliuoja su įvairove. Kitaip sakant, kai aplink tave yra daug imigrantų, tu, tikriausiai, turi šypsotis dažniau, kad atsirastų pasitikėjimas ir bendradarbiavimas – nes nekalbi su jais ta pačia kalba.
Žmonės įvairove pasižyminčiose šalyse taip pat šypsosi ir dėl kitos priežasties nei žmonės homogeniškose visuomenėse. Valstybėse su daugiau imigrantų žmonės šypsosi tam, kad užmegztų socialinį ryšį. Jie dažniau nei gyventojai homogeniškose valstybėse sakė, kad šypsena yra ženklas, kad tas žmogus nori būti tavo draugu.
Tačiau šalyse, kurios yra vienodesnės, žmonės dažniau šypsosi tam, kad parodytų, jog yra geresni už kitus. Tyrimo autoriai kelia hipotezę, jog taip gali būti dėl to, kad visuomenės be didelio imigrantų antplūdžio dažniausiai būna labiau hierarchiškos, o neverbalinė komunikacija padeda išlaikyti šią trapią galios struktūrą.
Kodėl JAV šypsomasi plačiau?
Tad amerikiečiai daug šypsosi dėl to, kad jų švedų protėviai norėjo susidraugauti su italais kaimynais, tačiau nesugebėjo to išreikšti žodžiais. Įtikinamas paaiškinimas. Tačiau amerikiečiai pasižymi ne tik dažnu šypsojimusi, bet ir jų šypsenos – neįtikėtino platumo. Kodėl jie šypsosi taip įnirtingai?
Tad amerikiečiai daug šypsosi dėl to, kad jų švedų protėviai norėjo susidraugauti su italais kaimynais, tačiau nesugebėjo to išreikšti žodžiais.
Tai gali būti dėl to, kad amerikiečiai labiau nei kitų valstybių gyventojai vertina didelę žmogaus energiją ir jausmus, parodančius laimę. Praėjusiais metais paskelbtame tyrime jo autoriai lygino oficialias JAV ir Kinijos verslo bei politikos lyderių nuotraukas. Jie nustatė, kad amerikiečiai visomis aplinkybėmis ir dažniau šypsosi, ir jų šypsenos yra platesnės.
Vėliau tyrėjai apklausė studentus iš 10 šalių, kaip dažnai jie norėtų patirti tam tikras emocijas – nuo laimės iki ramybės ir priešiškumo. Atsakymai buvo palyginti su įstatymų leidėjais iš šių 10 šalių.
Autoriai nustatė, kad kuo labiau šalies studentai vertino laimę ir kitas teigiamos energijos emocijas (susijaudinimą, entuziazmą), tuo labiau džiaugsmingi nuotraukose atrodė ir tos šalies valdžios atstovai. Įdomu tai, kad politikų šypsenos niekaip nesisiejo su rodikliu, ar žmonės jaučiasi laimingi šioje šalyje. Jos koreliavo su idealia emocine gyventojų būkle, o ne realia.
„McDonald's“ problemos Rusijoje, „Wal-Mart“ – Vokietijoje
Šie kultūriniai šypsenų vertės ir panaudojimo reikšmės skirtumai taip pat yra galima priežastis, kodėl amerikiečių kompanijoms dažnai sunku įsitvirtinti užsienyje. Pavyzdžiui, kai praėjusio amžiaus pabaigoje „McDonald's“ žengė į Rusiją, amerikiečiai turėjo mokyti savo darbuotojus, kaip šypsotis.
Buvęs „McDonald's“ darbuotojas Jurijus Čekalinas NPR laidai „Invisibilia“ pasakojo, kad rusams buvo rodomas JAV kurtas vaizdo klipas su rusišku įgarsinimu. Jame aiškinta, kaip reikia šypsotis, kaip maloniai pasisveikinti su klientais. Po filmuko rusų darbuotojams ir gyvai buvo aiškinama, kaip priimta bendrauti JAV ir ko tikimasi iš naujųjų darbuotojų.
Pavyzdžiui, sutikus žmogų, reikia jam žiūrėti tiesiai į akis. Jurijui tai atrodė keista. „Rusijoje mes buvome įpratę, kad jeigu kas nors žiūri į mus, mes nusisukame – nebent rengiamės konfliktui ar pan. Tačiau Amerikoje, anot jų, kai užmezgi tiesioginį akių kontaktą – šypsaisi“, – prisiminė jis.
Kai „Wal-Mart“ atidarė pirmąsias parduotuves Vokietijoje, kompanija taip pat turėjo kiek pakeisti nurodymus savo darbuotojams – kad tai labiau tiktų Vokietijai. Pavyzdžiui, pardavėjams nebuvo privaloma šypsotis pirkėjams (kai kurie vyrai pirkėjai tai traktuodavo kaip flirtą). Taip pat buvo atsisakyta rytinio „Wal-Mart“ darbuotojų skandavimo.
Tad, kaip ir daugelis kitų kasdienių dalykų, amerikiečių šypsenos yra kultūros produktas. Ir jį dažnai yra sunku eksportuoti.
