Naujas ICL mokslininkų komandos atliktas REACT tyrimas liudija, kad per vasarą britų, turinčių antikūnus, sumažėjo (dar nerecenzuota išankstinė publikacija). Ši išvada yra dar vienas hipotezės, kad susidaręs prieš COVID-19 imunitetas nėra patvarus, ir per keletą mėnesių gali išnykti. Be to, šis tyrimas verčia abejoti populiarios kolektyvinio natūralaus COVID-19 imuniteto susidarymo (t. y. be vakcinos) strategijos efektyvumu, rašo „The Financial Times“.
Viename iš iki šiol didžiausių atliktų eksperimentų, vykusiame nuo birželio iki rugsėjo, dalyvavo daugiau nei 365 000 žmonių (per šį periodą tris kartus buvo tikrinami jų koronaviruso antikūnai). Mokslininkai išsiaiškino, kad antikūnus turinčių dalyvių sumažėjo daugiau nei ketvirčiu: jei birželį antikūnai rasti 6 proc. dalyvių, tai antros bangos rugsėjį pradžioje – tik 4,4 proc.
Įdomu, kad sumažėjo visų amžiaus grupių antikūnų titras. Stipriausiai tai pasireiškė eksperimento dalyvių 75+ amžiaus grupėje, silpniausiai – jaunimui (18–24 metų). COVID-19 persirgusiems be simptomų, antikūnų sumažėjo labiau, nei tiems, kam ligos simptomai pasireiškė.
Mokslininkai mano, kad organizmo imuninis atsakas į koronavirusą primena reakciją į gripą ir kitus sezoninius koronavirusus (įskaitant ir įprastą peršalimą). „Tai iš tiesų didelė kliūtis idėjos, kad grupinį imunitetą galima įgyti natūraliai, be vakcinos, šalininkams“, – mano ICL visuomenės sveikatos profesorė Helen Ward (ji yra tyrimo bendraautorė).
Moksliniame darbe taip pat nagrinėjamas COVID-19 vakcinos veikimo laiko klausimas. Viena iš jo autorių, ICL infekcinių susirgimų katedros vedėjo pavaduotoja Wendy Barclay pažymi: „Gera vakcina gali būti kur kas geresnė už natūraliai susidariusį imunitetą.“
Kaip sako tyrimo vyr. autorius, profesorius Paulas Elliottas, darbas rodo, kad ilgainiui kolektyvinis imunitetas mąžta, o ne auga. Antikūnų buvimas negarantuoja imuniteto nuo COVID-19, primena jis.
Kol kas neaišku, kokį apsaugos lygį suteikia antikūnai, ir kaip ilgai jis išliks. Tad, netgi tiems, kam testai parodė jų buvimą, derėtų laikytis socialinės distancijos ir kur reikia, nešioti kaukę.
Antrinio užsikrėtimo rizikos neatmeta ir profesorė Ward, ji irgi primena apie būtinybę laikytis apsaugos priemonių.
Kiti mokslininkai antikūnų testų svarbą tebeginčija ir tvirtina, kad kai kurie šiais testai neaptinkami ląstelių tipai itin svarbūs susidarant imunitetui. Yra ir abejojančių tokių testų tikslumu. Keletas anksčiau publikuotų tyrimų (KLR, JAV ir DB) rodė, kad antikūnų lygis pradeda mažėti, po infekcijos praėjus porai mėnesių.
Nottinghamo universiteto molekulinės virusologijos profesorius Johnathanas Ballas sutinka, kad ICL tyrimas patvirtina imuniteto susilpnėjimą pagyvenusiems žmonėms. Tačiau jis nėra tikras, kad mokslininkams pavyko nustatyti ryšį tarp imuniteto sumažėjimo ir pakartotinio užsikrėtimo galimybės.
Antikūnai svarbūs apsaugai nuo būsimų infekcijų, tačiau šiame procese dalyvauja ir kitos imuniteto dalys, pavyzdžiui, ląstelinis imunitetas.
Beje, profesorė Barclay nesutinka, kad T-ląstelės (jos stoja į kovą su infekcija, kai organizmas neturi antikūnų) itin svarbios bendram imunitetui. „Faktas, kad žmonės pakartotinai užsikrečia sezoniniais koronavirusais, rodo, kad poveikis į infekciją šiomis ląstelėmis trunka neilgai“.
