Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviška lazerių pramonė – tarsi laiminga pasaka be galo

Jei reikėtų įvardyti, kokiais mokslo pasiekimais mūsų šalis garsėja pasaulyje, turbūt daugeliui pirmoji į galvą šovusi mintis būtų – lazeriais. Lazerių fizikos inovacijos juda tarsi nesibaigianti spiralė: mokslininkai tobulina lazerius universitete, pažangiausios Lietuvos įmonės juos gamina, o vėliau jie naudojami universitete atliekant tyrimus, kurie padeda kurti naujos kartos produktus, kurie leidžia atlikti naujus tyrimus ir t. t.
Eksplos lazeriai
Eksplos lazeriai / Eksplos nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro profesoriaus dr. Miko Vengrio, šiuo metu Lietuvoje sukasi antras ar net trečias tokios spiralės ratas.

„VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre nuolat gimsta naujos technologijos, kurios vėliau komercializuojamos jau gerai žinomose arba visiškai naujose įmonėse. Tie patys studentai, kurie universitete užsiėmė tyrimais ir kaupė žinias, įmonėse praktiškai realizuoja savo idėjas“, – teigia profesorius.

Lietuviški lazeriai išsiskiria savo patikimumu. Jais atliekamos pačios tiksliausios akių operacijos. Pavyzdžiui, su lietuvių sukurtais lazeriais, palyginti su kitais, galima tiksliau ir greičiau atlikti ragenos sluoksnio šalinimo procedūras. Lietuviški lazeriai taip pat naudojami plėtojant revoliucinę trimačių organų auginimo technologiją. Jais išspausdinamas karkasas, kuris vėliau užsėjamas kamieninėmis ląstelėmis.

„Jau dabar atliekami bandymai su tokiais organais. Gyvūnams persodinami išspausdinti kremzliniai audiniai, jie sėkmingai prigyja ir atlieka savo funkciją, – pasakoja prof. M.Vengris. – Lazerinis kremzlių karkasų auginimas itin patrauklus, nes pagal fiziologinius poreikius galima keisti ir karkaso, ir galutinio organo mikrostruktūrą bei mechanines savybes.“

Nors prof. M. Vengrio ir jo kolegų prof. Roaldo Gadono, dr. Mangirdo Malinausko pagrindinė tyrimų sritis – lazeriai, tačiau platųjį pasaulį dažniau pasiekia inovacijos, kurias būtų galima pavadinti šalutiniais jų darbo produktais. Pavyzdžiui, vykdant medžiagų tyrimus panaudojant lazerį, sukurta ultrasparčiųjų spektrometrų ir jų duomenų analizės programinė įranga. Mokslininkai ją sukūrė tam, kad būtų lengviau atlikti savo eksperimentus. Vėliau UAB „Šviesos konversija“ ją komercializavo.

Siekdama žengti į oftalmologinių lazerių rinką, ši bendrovė VU fizikų tyrimų pagrindu pagamino ir lazerį „Carbide“, skirtą taikyti regos srities audinių inžinerijoje. Šis labai nedidelis, praktiškai kišeninio dydžio medicininės paskirties lazeris vėliau rado pritaikymą ir pramonėje.

Prof. M.Vengris tikina, kad mokslininkai į laboratoriją niekada neina tikėdamiesi „šiandien padaryti išradimą“. Anot jo, visi nauji išradimai ir technologijos atsiranda natūraliai. Joms pradžią duoda idėjos, kurios, pasak fiziko, matematiko ir astronomo Izaoko Niutono, gimsta apie jas galvojant, o ne vykdant kokį nors iš anksto parengtą planą.

„Ketiname ir toliau smalsauti, mąstyti apie naujus dalykus, mokyti jų studentus ir mokytis patys“, – sako prof. M. Vengris.

Prof. M.Vengris kartu su kolegomis prof. R.Gadonu ir dr. M.Malinausku buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Erdvėje ir laike koncentruotos šviesos sąveikos su medžiaga: žinios, valdymas, technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos