„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai paneigė mitą, kad mirštama „nuo senatvės, o ne nuo koronaviruso“

Pasaulinei COVID-19 krizei besitęsiant jau apie pusmetį (skaičiuojant nuo pirmųjų žinomų užsikrėtimų laiko) mokslininkai vis dar kaupia savo žinias apie naująjį koronavirusą ir jo poveikį visuomenėms, rašo „ABC News“.
Maskvos parodų centras „Crocus“ paverstas laikinąja koronavirusu sergančių pacientų ligonine
Maskvos parodų centras „Crocus“ paverstas laikinąja koronavirusu sergančių pacientų ligonine / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ekspertai, pritaikę statistinį matmenį, vadinamą „prarastais gyvenimo metais“, nustatė, kad COVID-19 iš pacientų atima vidutiniškai daugiau nei dešimtį gyvenimo metų. Vyrams ši virusinė infekcija atima 13 gyvenimo metų, moterims – 11. Abu rodikliai pateikiami jau po lėtinių ligų poveikio sveikatai ir gyvenimo trukmei įvertinimo.

Sąvoka „prarasti gyvenimo metai“ (angl. YLL, Years of Life Lost) yra matematinis rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai tam tikras žmogus dar galėtų nugyventi, jei nebūtų miręs dėl kokios nors nenumatytos priežasties (kaip, pvz, COVID-19).

Pastarasis tyrimas yra pateiktas recenzentams; recenzavimo išvados dar nėra pateiktos. Tačiau panašu, jog jis patvirtina tai, kas atrodo iš pirmo žvilgsnio akivaizdu visiems, išskyrus didžiausius mokslo priešininkus: COVID-19 į kapus nuvaro ne žmones, kurie ir šiaip yra viena koja kape – ši liga nusineša gyvybes žmonių, kurie be šio viruso galėtų nugyventi dar daugiau nei dešimtmetį.

„YLL yra dažnas, plačiai taikomas visuomenės sveikatos statistinis rodiklis, parodantis gyvenimo metus, prarandamus dėl ankstyvos mirties. Pagal šį rodiklį koreguojamas mokslinių tiriamųjų darbų ir medicininės slaugos paslaugų finansavimas“, – leidiniui „ABC News“ aiškino Bostono vaikų mokyklos (JAV) inovacijų vadovas dr. Johnas Brownsteinas.

Pagrindinis tyrimo autorius – Glazgo universiteto (Škotija) Sveikatos ir gerovės instituto vyresnysis klinikinis lektorius ir garbės konsultantas dr. Davidas McAllisteris – kartu su kolegomis nusprendė įvertinti visuomenėje plačiai sklandančias teorijas, kad COVID-19 efektas gali būti pervertintas, galimai dėl to, kad dėl šios ligos miršta tik tie žmones, kurie ir taip artimiausiu metu mirtų dėl kokių nors kitų, nebūtinai užkrečiamųjų ligų.

„Šis mokslinis darbas įdomus tuo, kad jis siekia aiškiau parodyti, koks yra COVID-19 sukeltų mirčių poveikis. Akivaizdu, kad visuomenėje sklando teorijos, jog asmenys, kurie miršta nuo COVID-19, jau ir iki virusinės infekcijos sunkiai sirgo ir jiems buvo likęs minimalus gyvenimo metų kiekis. Šis kiekybinis vertinimas paneigia tokį klaidingą įsitikinimą ir parodo, kad dėl virusinės infekcijos prarandamas daugiau nei dešimtmetis gyvenimo. Ir šis skaičius pateikiamas jau po visų lėtinių būklių įvertinimo“, – sakė dr.J.Brownsteinas.

Dr. D.McAllisteris kaip pradinį duomenų rinkinį pasirinko Italijos mirtingumo ataskaitą, publikuotą kovo 26 dieną. Šiuos duomenis mokslininkas palygino su Pasaulio sveikatos organizacijos ir britų sveikatos duomenų bazės „Secure Anonymised Record Linkage“ duomenimis. Palyginimo rezultatai pateikiami jau įvertinus nuo COVID-19 mirštančių vyresnių nei 50 metų vyrų ir moterų vidutinį lėtinių būklių kiekį.

„Tarp žmonių, mirusių nuo COVID-19, prarastų gyvenimo metų kiekis yra panašus, kaip ir susirgus tokiomis ligomis, kaip vainikinių širdies kraujagyslių liga“, – savo tyrimo rezultatus komentavo dr. D.McAllisteris.

Tyrimo autoriai COVID-19 atimtus gyvenimo metus palygino ir su kitų, labiau įprastų ligų „kaina“ Jungtinėje Karalystėje: lėtinė obstrukcinė plaučių liga atima 8,2 metų, vainikinių širdies kraujagyslių liga – 11,6 metų, plaučių uždegimas – 13,1 metų, astma – 21,6 metų.

„Šie atradimai palyginti ir su kitų gerai žinomų būklių, kaip kad vainikinė širdies kraujagyslių liga ir plaučių uždegimas, poveikiu. Lyginant su šiomis „etaloninėmis“ ligomis, pastarojo tyrimo rezultatai rodo didžiulę COVID-19 naštą ir turėtų padėti įstatymų leidėjams priimti sprendimus, susijusius su visuomenės sveikata“, – aiškino dr. J.Bernsteinas.

YLL matmuo padeda įvertinti naujojo koronaviruso destruktyvumo lygį ir leidžia viso pasaulio vyriausybėms įsivertinti, kuo rizikuojama pradėjus lengvinti karantino sąlygas ir atvėrinėti gyvenviečių erdves įprastinei veiklai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs