„Grenlandijos ledynai peržengė tam tikrą lūžio tašką, kai iškrentančio sniego kiekis, kasmet papildantis ledo storymę, nebesuspėja [kompensuoti] ledo tėkmės iš ledynų į vandenyną“, – sakoma pranešime, paskelbtame Ohajo valstijos universiteto, kuriame dirba rugpjūčio 13-ąją žurnale „Communications Earth and Environment“ paskelbtos studijos keli autoriai.
Klimato kaita niokojamai paveikė pasaulio ledynus, o jų tirpsmas kelia grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje.
Praeito amžiaus 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais Grenlandijos skydinis ledynas per metus netekdavo apie 450 mlrd. tonų ledo, bet tai kompensuodavo iškrintančio sniego kiekis, nurodė mokslininkai, išanalizavę per 40 metų sukauptus duomenis.
Tačiau šiame šimtmetyje ledo tirpsmas paspartėjo, tad per metus netenkama iki 50 mlrd. tonų ledo, o tiek sniego Grenlandijoje nebeiškrenta.
„Grenlandijos ledynas XXI šimtmetyje netenka masės didėjančia sparta ir labiausiai prisideda prie kylančio jūros lygio“, – pažymėjo studijos autoriai.
Tyrėjai sutaria, kad Grenlandijos ledynų tirpsmas kelia nerimą, bet ne visi sutinka, kad pasiektas „lūžio taškas“.
„Nežinome, kiek dar didės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos meteorologijos instituto klimatologė Ruth Mottram.
Paskelbti rezultatai rodo, jog „net jeigu stabilizuotume temperatūrą (ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį) dabartiniu lygiu, ledo skydas toliau tirps, bet tik iki dydžio, kai ledyno dydis vėl būtų subalansuotas su klimatu“, – aiškino R.Mottram.
Jungtinėje Karalystėje veikiančio Linkolno universiteto neseniai paskelbta kita studija rodo, kad vien tirpstančių Grenlandijos ledynų vanduo iki 2100-ųjų metų pakels pasaulinio vandenyno lygį 10–12 centimetrų.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2013 metais paskelbė prognozę, kad iki šio šimtmečio pabaigos vandenyno lygis pakils 60 centimetrų.
