Antivandenilio atomai yra sudaryti iš pozitrono (teigiamą krūvį turinčios elektrono versijos), besisukančio apie neigiamai įkrautą antiprotoną. Standartinis dalelių fizikos modelis byloja, kad šie antiatomai šviesą sugerti ir spinduliuoti turi tokiu pat dažniu, kaip ir vandenilio atomai. Pagaliau antivandenilio spektras buvo išmatuotas, ir jis prognozes patvirtina.
Su antimaterija dirbti itin keblu, kadangi, vos jai susilietusi su įprasta materija, abi anihiliuoja ir iš jų telieka mažesnės dalelės ir radiacijos blyksnis. Tyrinėjamą antimedžiagą mokslininkai privalo ją laikyti kuo šalčiau ir įkalinti galingais magnetiniais laukais.
Jeffrey Hangstas ir jo kolegos iš ALPHA eksperimento, vykdomo CERN, netoli Ženevos, sugebėjo įkalinti iš karto 14 antivandenilio atomų – gerokai daugiau, nei ankstesniuose eksperimentuose naudoti vienas ar du. Tirdami spektrą, mokslininkai antivandenilio atomus apšvietė intensyvia lazerio šviesa, kad atomai sugertų energiją ir ją vėl išspinduliuotų.
Komanda išsiaiškino, kad antivandenilio spektre žemiausios energijos fotonų bangos ilgis toks pat, kaip ir vandenilio.
Kadangi niekam anksčiau nepavyko įtikinti antimaterijos atomų sąveikauti su lazeriu, šis matavimas tebėra daug mažiau tikslus, nei atitinkamas vandenilio parametras.
Gerinant tikslumą, gali paaiškėti kokie nors jų neatitikimai, kas išjudintų dar vieną Standartinio fizikos modelio atramą.
„Jų pasiekimas išties įstabus,” sako Michaelas Doseris, priklausantis tos pačios CERN laboratorijos AEgIS eksperimento grupei, vienai iš ALPHA konkurentų antimedžiagos tyrimų varžybose.
Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „Nature“.
