„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Studentai sugalvojo, kaip padėti paralyžiuotiems vaikams

3 iš 1000 vaikų Lietuvoje gimsta sergantys cerebriniu paralyžiumi. Tai – neišgydoma liga, kuria sergančiųjų vis daugėja. Keturi studentai sugalvojo, kaip patobulinti cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams skirtų eisenos įrenginių technologiją, kad šie ne tik taptų lengvesni, bet ir treniruotų raumenis.
Įrenginį-treniruoklį patobulinusių studentų komanda
Įrenginį-treniruoklį patobulinusių studentų komanda / Asm.arch, nuotr.

Viešoji įstaiga „Visorių informacinių technologijų parkas“ yra programos „Demola“ vykdytoja. Joje dalyvauja ir įvairių aukštųjų mokyklų studentai, ir įmonės. Kūrybingi, jauni žmonės teikia pasiūlymus, padedančius įmonėms rasti sprendimus gana sudėtingose situacijose.

Kaip pagelbėti sergantiems?

Asm. arch. nuotr./Skatinančią keliauti programėlę sukūrę studentai
Asm. arch. nuotr./Skatinančią keliauti programėlę sukūrę studentai

„Neįgalumas – jautri tema. Todėl renkantis projektą galimybė padėti sunkiai sergantiems vaikams bei jų artimiesiems tapo varomąja jėga. Tai paskatino gilintis į neurologijos mokslą, tobulėti šioje srityje“, – teigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto ketvirto kurso studentė Aušrinė Radišauskaitė. Mergina pasirinko laboratorine bei technologine įranga prekiaujančios įmonės „Vildoma“ iššūkį: sukurti mechaninį eisenos treniruoklį, skirtą judėjimo gebėjimus praradusiems vaikams.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos trečio kurso studento Viliaus Kavaliausko, šis projektas – sudėtingiausias. Nes reikėjo išsaugoti įrenginio portabilumą, – reikėjo, kad jis būtų ir judrus, ir lengvas, ir kad treniruotų raumenis.

„DMK“ pasivadinusi keturių studentų komanda sukūrė du įrenginius skirtingo amžiaus vaikams. Vienas jų skirtas mažamečiams vaikams, kuriuos visur lydi kartu prisitvirtinęs suaugęs žmogus: renginys netrukdo atsisėsti, stovėti – būti kartu su vaiku, o įrenginio matmenis galima keisti.

Kitas įrenginys skirtas 4-14 metų amžiaus vaikams. Tai neįgaliojo vežimėlis-treniruoklis. Jis suteikia galimybę vaikui savarankiškai judėti: taisyklingai statyti kojas, eiti ne tik tiesiai, bet ir šonu, stimuliuoja delnuose esančius nervus. Pirminis įmonės įrenginys svėrė 55 kg, o studentų sukurtas – tik 15 kg.

„Iki galutinio produkto, kurį paleistume į rinką – dar ilgas kelias, kurį tikiuose nueiti kartu su savo kompanijonais. Anot „Vildoma“ specialistų, radome gerą sprendimą. Tikimės, kad visiems užteks fantazijos, galimybių bei jėgų šiam projektui pabaigti ir taip pagelbėti vaikams“, – sakė VGTU Architektūros fakulteto pramonės gaminių dizaino antrakursė Paulina Bradūnaitė. Ji įsitikinusi, kad dizainas – tai disciplina, kuri turi pagelbėti žmonėms įveikiant jiems kylančias problemas.

Dirba komandose

Pastaruosius keturis mėnesius 22 studentai iš skirtingų aukštojo mokslo įstaigų sprendė 7 įmonių iškeltus iššūkius. Vieni rengė metodiką, kuri paaiškintų, kokiais poreikiais pasižymi jauni, Y kartos klientai, kiti – kad pagrįstų, kokiu būdu sujungti skaidrų ir neskaidrų plastikus elektroninio skaitiklio korpusui išlieti, treti – kad padėtų nestandartinių lazerių gamybos įmonei gauti daugiau užsakymų.

Dar viena komanda sukūrė mobiliąją programėlę, skatinančią daugiau keliauti, dizaino studentai pasiūlė atnaujintus namų saugos sistemų produktus, o IT studijuojančios merginos ištyrė gofruoto kartono pakuočių rinkos tendencijas Europoje.

Kaip sukurti ir išsaugoti ilgalaikius santykius su jaunos kartos klientais aukštųjų technologijų rinkoje? Atsakymą į šį klausimą pateikė Vilniaus universiteto psichologijos studentės Klaudija Čibirkaitė ir Paulina Viktažentytė. Apklaususios „Y“ bei vyresnės kartos atstovus, merginos atliko palyginimą ir sukūrė metodiką.
„Jaunos kartos žmonės yra individualistai. Jiems svarbu, kad pardavimų vadybininkai stengtųsi įsiklausyti į jų pageidavimus, – pasakojo P. Viktažentytė. – Jauni klientai – labai užsiėmę, jie nuolat skuba, todėl jiems svarbūs prekės pristatymo terminai, greita komunikacija. Be to, „Y“ kartos atstovai mėgsta patys rasti informaciją, todėl juos motyvuoja išsami prekės specifikacija elektroninėje erdvėje, atsiliepimai. Galiausiai – jie atviri naujovėms“.

Studentės įsitikinusios – lanksti metodika galėtų būti nesunkiai pritaikoma visose įmonėse, kurios patiria komunikacijos nesklandumus su skirtingų kartų klientais paslaugų tiekimo-pardavimo srityse.

Vertinimo komisijos narys, konsultantas bei investuotojas ir technologijų inkubatoriaus „Užupis Creative Cluster“ prezidentas Marius Pareščius studentėms pasiūlė pasirinkti nedidelę, ne pelno siekiančią įmonę, kurią būtų galima panaudoti kaip pavyzdį nuveiktiems darbams paviešinti.

Kaip paskatinti keliauti?

„Triple Art“ pasivadinusi studentų komanda portalui pamatyklietuvoje.lt sukūrė universalų įrankį – programėlę, skirtą keliautojams paskatinti, kad jie nuvyktų į lankytinas vietas. Tai – IT sprendimas, leidžiantis su turizmu susijusioms įmonėms prisikviesti klientų ir kaupti apie juos duomenis. Įmonės „Maipa“ iškeltas iššūkis buvo skirtas vaikams sudominti, tačiau studentai netruko suprasti, jog dėl kelionių sprendžia mažųjų tėvai.

Anot komisijos nario, kainų palyginimo portalo pricer.lt bendraautoriaus Arūno Vizicko, šis įrankis skirtas pardavinėti įspūdžiams, o įspūdžiai – tai ne tik paslaugos kaina ir kokybė.

„Tam, kad rastumėte programėlės „razinkas“, turite ištirti turizmo rinką, įsitikinti, kas keliaujantiems kuria didžiausią įspūdį. Konkurentų šioje srityje yra, tačiau konkuravimo erdvė – didžiulė, todėl turite šansų užauginti gerą verslą“, – neabejojo A. Vizickas.

Komisijos narių sprendimu sausio 18 d. keturios studentų komandos buvo apdovanotos piniginiais prizais. Pirmąją vietą užėmusieji gavo 300 Eur, antrosios vietos laimėtojai pelnė 200 Eur, o du trečiosios vietos nugalėtojai – po 100 Eur.

Įmones studentai renkasi patys

„Demola“ vadinama atvirų inovacijų programa Lietuvoje veikia nuo 2012 m. Iniciatyvoje dalyvaujantys jauni žmonės turi galimybę pasirinkti tas įmones bei jų keliamus iššūkius, kuriuos norėtų įveikti, ir tokiu būdu susipažįsta su verslo kūrimo ypatumais, įgyja patirties.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirta „Demola“ šiuo metu vykdoma 13 šalių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Meksike, Namibijoje ir Pietų Afrikoje. Kai kurie universitetai už dalyvavimą skiria kreditus.

„Demola“ modelį 2008 m. sukūrė suomių inovacijų grupė „New Factory International“. Programą Lietuvoje kuruoja viešoji įstaiga „Visorių informacinių technologijų parkas“. Dvyliktas „Demolos“ sezonas prasidės jau š.m. kovo mėnesį: šalies įmonės kviečiamos teikti iššūkius, o studentai – aplikuoti ir išbandyti save.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs