Vakcina bus
L.di Mayo viešai paskelbtas optimizmas pradeda bliūkšti jau vien įvertinus tos pačios įmonės, apie kurią kalba ministras, atstovų nuomonę. Taigi, šioji Italijos įmonė yra „Advent-IRBM“, kuri, bendradarbiaudama su Oksfordo universitetui (JK) priklausančiu Jennerio institutu bendromis jėgomis kuria vakciną nuo koronaviruso.
Tarptautinės naujienų agentūros „Anadolu Agency“ cituojamas „Advent-IRBM“ įkūrėjas ir vadovas Piero di Lorenzo nurodo, kad įvertinus per kelias pastarąsias savaites gautus duomenis pirmoji vakcinos siunta artimiausiu metu bus išsiųsta į Jungtinę Karalystę, kur bus pradėti klinikiniai tyrimai su daugiau nei 500 sveikų savanorių. Sprendimas pereiti prie gana didelės apimties tyrimų su žmonėmis buvo priimtas po to, kai laboratorinių tyrimų metu buvo įsitikinta vakcinos netoksiškumu.
P. di Lorenzo teigimu, pirmieji tyrimo savanoriai dalyvaus pirmoje klinikinių tyrimų fazėje. Jeigu ši fazė bus įveikta sėkmingai, jau šių metų rugsėjį vakciną bus galima skirti kovos su virusu fronto linijoje dažniausiai atsiduriantiems asmenims – medicinos personalui, teisėsaugos pareigūnams.
Tiesa, ankstesnėje pastraipoje esminis žodis yra „jeigu“. Oksfordo universiteto vakcinologijos ekspertė Sarah Gilbert britų leidiniui „Daily Times“ yra teigusi, kad yra „80 procentų įsitikinusi“, jog jos ir kolegų kuriama vakcina bus efektyvi.
Ta pati S.Gilbert COVID-19 vakcinos kūrimui skirtame Oksfordo universiteto tinklaraštyje pateikia kur kas optimistiškesnį veiksmų planą – iki šių metų rudens turėti ir vakcinos trečios klinikinių tyrimų fazės efektyvumo rezultatus, ir didelį tos vakcinos kiekį, pagamintą iš anksto. Tiesa, šiame tinklaraštyje apsidraudžiama nurodant, kad tyrimų planas yra labai ambicingas bei dar gali keistis.
Šis Italijos įmonės vadovo ir prie vakcinos kūrimo prisidedančių Jungtinės Karalystės mokslininkų pozicijų, išdėstytų skirtinguose šaltiniuose, skirtumas kelia šiek tiek nerimo.
Vakcina bus, bet su išlygomis
Tam, kad vakcina būtų sukurta, patikrinta, pagaminta ir pasiūlyta visuomenei pagal Oksfordo universiteto mokslininkų sukurtą planą, reikės visus labai smarkiai optimizuoti visą procesą: kaip vakcinos pagrindą naudoti jau pažįstamą platformą – kokios nors ankstesnės vakcinos vartojimo sistemą, kurią galima nesunkiai pakoreguoti taip, kad ji būtų tinkama vakcinai nuo COVID-19.
Taip pat, kaip jau minėta, masinė vakcinos gamyba turės būti vykdoma lygiagrečiai su jos klinikiniais tyrimais, kas yra rizikinga (jei tyrimų rezultatai nebus palankūs, visą produkciją teks sunaikinti, bet sėkmės atveju visuomenę skiepyti būtų galima keliais mėnesiais anksčiau). Be to, galima būtų pagreitinti vakcinos sertifikavimą, šiam biurokratiniam procesui išimties tvarka perskirstant visus prieinamus vaistų reguliavimo institucijų išteklius.
Be jokios abejonės, tai yra puikios naujienos ir krizės metu bet kokie skubūs veiksmai, kad ir su mažesne sėkmės ir efektyvumo tikimybe, yra labiau priimtini nei delsimas beieškant paties efektyviausio ir saugiausio sprendimo.
Kaip rašo svetainė „Pharmaceutical Technology“, laikas, kurį pirmaujančių ir jau dabar klinikiniams tyrimams besiruošiančių ar jau tokius tyrimus vykdančių laboratorijų mokslininkai skyrė vakcinos kūrimui, yra kur kas trumpesnis, nei yra įprasta daugelio kitų vakcinų atveju.
Jeigu kalba eitų apie tai, ką galima būtų naudoti masinėse vakcinavimo programose, leidžiančiose grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, tuomet taip, 12-18 mėnesių laikotarpis atrodo teisingiau
Viena iš priežasčių, dėl kurių šios vakcinos pirmą klinikinių tyrimų fazę pasiekė taip greitai, yra naujų vakcinų kūrimo technologijų taikymas. Jų privalumas – greitas kūrimo procesas. O trūkumas – kol kas nėra nė vienos jau patvirtintos, komercializuotos vakcinos, kuri būtų pagaminta taikant naująsias technologijas, tad ir duomenų, patvirtinančių taip sukurtų vakcinų efektyvumą, šiuo metu stinga. Ir optimizmas, siejamas su šių technologijų taikymu, gali pavirsti dideliu nusivylimu.
Kita vertus, efektyviausias ir saugiausias sprendimas taip pat kažkada atsiras: Pasaulio sveikatos organizacija, nurodo, kad šiuo metu 70 skirtingų mokslininkų grupių kuria vakcinas nuo COVID-19 ar jau yra pasirengę šių vakcinų klinikiniams tyrimams. Tokia galimybių gausa suteikia tikėjimo, kad viena ar net kelios iš šių vakcinų bus ir labai efektyvios, ir labai saugios, o jei tarp vakcinų gamintojų atsiras pakankamai didelė konkurencija, galima tikėtis ir palankių šių vakcinų įsigijimo sąlygų.
Vakcina bus, bet po 12-18 mėnesių?
Ir Jungtinės Karalystės vyriausiasis mokslo patarėjas seras Patrickas Vallance'as, ir iš esmės tas pačias pareigas einantis amerikietis Anthony Fauci vienu balsu tvirtina, kad anksčiau, nei po 12-18 mėnesių, vakcinos tikėtis nereikėtų (nors optimistiškiausiuose vakcinų kūrėjų pareiškimuose nurodoma, kad jos gali būti prieinamos net nuo birželio mėnesio). Tad kyla klausimas: kas teisus, o kas – ne visai?
Masačusetse (JAV) įsikūrusios jau ilgą laiką vakcinų kūrimą stebinčios ir prisidėti prie iššūkiams atsparių medicinos sistemų kūrimo siekiančios ne pelno organizacijos „Management Sciences for Health“ vadovė Marian Wentworth sakė, jog viskas priklauso nuo to, kaip suprasime žodžių junginį „turėti vakciną“. „Jeigu kalba eitų apie tai, ką galima būtų naudoti masinėse vakcinavimo programose, leidžiančiose grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, tuomet taip, 12-18 mėnesių laikotarpis atrodo teisingiau“, – leidinyje „The Guardian“ cituojama M.Wentworth.
Anot jos, jeigu kalba eitų apie eksperimentinę vakciną, kuri būtų įvertinta kaip pakankamai saugi ribotam naudojimui (į aukštos užsikrėtimo rizikos grupę patenkančių asmenų, tokių, kaip medikai, apsaugojimui), tuomet tam iš esmės gali pakakti vos kelių mėnesių ar net savaičių – tokį greitą vakcinų pateikimą užtikrina ebolos protrūkio metu Pasaulio sveikatos organizacijos ir skirtingų valstybių vaistų reguliavimo tarnybų sukurtos pagreitinto preparatų vertinimo ir patvirtinimo taisyklės.
Reikėtų pridurti, kad įprastomis sąlygomis vakcinos kūrimo darbai ir klinikiniai tyrimai truktų ne trumpiau nei penkerius metus.
