Kas yra „Anonymous“?
„Anonymous“ – tai decentralizuotas daugiausia internete veikiančių aktyvistų judėjimas, siejamas su išpuoliais prieš įvairių valstybių vyriausybes, finansines institucijas, didžiąsias korporacijas ir religines grupes. Išvertus iš anglų kalbos, judėjimo pavadinimas reiškia „Anonimai“. Taip akcentuojama viena pagrindinių judėjimo savybių – visiškas jo narių anonimiškumas.
Šiuos išpuolius „Anonymous“ vykdo „nulauždami“ savo taikinių internetinius serverius, subjaurodami jų internetinius puslapius ir nutekindami privačią informaciją.
Kartais „Anonymous“ judėjimui save priskiriantys žmonės dalyvauja įvairiose protesto demonstracijose ir pan. Viešumoje juos galima atpažinti iš specifinių kaukių, paremtų Gajaus Fokso kaukėmis iš filmo „V – tai vendeta“ („V for Vendetta“). Šios kaukės padeda jiems paslėpti savo tapatybes.
Tapti „Anonymous“ nariu iš esmės gali bet kas – jam ar jai tereikia pasiskelbti, kad priklauso šiai grupuotei, ir naudoti jos „prekės ženklą“ iškeliant į dienos šviesą jam ar jai aktualią problemą. „Anonymous“ veiklą nagrinėjantys žurnalistai pažymi, kad vadovo šis judėjimas išties neturi ir kartais skirtingos grupės, prisistatančios kaip „Anonymous“, siekia prieštaringų tikslų.
„Pats pasisakymo, kad priklausai „Anonymous“, veiksmas padaro tave grupuotės nariu. Šio prekės ženklo nekontroliuoja beveik niekas“, – sako buvęs „Anonymous“ aktyvistas Greggas Houshas.
Pasak G.Housho, „Anonymous“ apima platų žmonių spektrą – judėjimui priklauso ir vyrai, ir moterys, skirtingo amžiaus, skirtingų politinių pažiūrų, skirtingų rasių ir tautybių žmonės.
Kaip atsirado „Anonymous“?
Tikslios „Anonymous“ atsiradimo aplinkybės nėra viešos, bet manoma, kad šios grupuotės šaknys slypi „4chan“ – viename didžiausių pasaulio interneto forumų, kuriame anonimiškumas yra privalomas. Jo vartotojai neturi netgi slapyvardžių – jų įrašams priskiriamos atsitiktinės skaičių kombinacijos, o patys komentatoriai įvardinami kaip „Anonymous“.
Manoma, kad „Anonymous“ idėja gimė apie 2003 m. Pirmieji „Anonymous“ nariai save suvokė kaip decentralizuotą internetinę bendruomenę su vienu tikslu – pasilinksminti, užsiimant grupiniu internetiniu aktyvizmu.
2006 m. įvyko vienas pirmųjų „Anonymous“ išpuolių – jie „nulaužė“ internetinį kompiuterinį žaidimą „Habbo Hotel“. Tai jie padarė, kai internete ėmė sklisti gandai, kad žaidimo administratoriai šalina kai kuriuos žaidėjus iš žaidimo dėl jų tamsios odos spalvos.
Daug „Anonymous“ grupės narių prie žaidimo prisijungė vienu metu ir trukdė žaidėjams, kurie iš tikrųjų norėjo žaisti tą žaidimą. Paskatinti sėkmės, „Anonymous“ ėmė sau kelti ir aukštesnius tikslus.
Kokie yra „Anonymous“ tikslai?
Konkretaus tikslų sąrašo judėjimas nėra deklaravęs. Tačiau iš jų veiksmų matyti, kad jie siekia kovoti su cenzūra, skatinti žodžio laisvę ir kovoti su per dideliu valstybės kišimusi į privatų gyvenimą. Pasak G.Housho, ko gero, vienintelis bendras principas, vienijantis „Anonymous“, yra „kova prieš priespaudą“, kuri gali įgyti įvairias formas.
Kadangi „Anonymous“ neturi narių sąrašų, neplatina naujienlaiškių ir nesiburia į klubus, veiksmų koordinacija vyksta dviem būdais. Pirmasis jų – pasiremti anksčiau užmegztomis pažintimis. Antrasis – bet koks žmogus, turintis idėją, kuri, kaip jam atrodo, atitinka „Anonymous“ idėjas, gali prisijungti prie internetinio forumo ir užvesti diskusiją apie idėją ir jos įgyvendinimą.
Žinoma, toks organizavimo būdas reiškia, kad ne visi „Anonymous“ aktyvistai pritaria viskam, kas daroma „Anonymous“ vardu.
„Priklausomai nuo to, ką tu pasiūlysi, kiti „Anonymous“ nariai prisijungs arba ne. Tikriausiai nėra nei vieno „Anonymous“ judėjimo nario, kuris pritartų viskam, ką yra nuveikęs šis judėjimas“, – sako G.Houshas.
Kokias idėjas yra įgyvendinę „Anonymous“?
Į plačiosios visuomenės akiratį „Anonymous“ pirmąkart pateko 2008 m., kuomet ėmėsi vykdyti „Project Chanology“ – kovoti su scientologijos religiniu judėjimu. „Anonymous“ narių manymu, scientologija yra apgaulė, skirta išvilioti pinigus. Pavyzdžiui, kai vienas garsiausių scientologijos šalininkų Tomas Cruise'as 2009 m. nusifilmavo vidiniam scientologijos judėjimo vartojimui skirtame vaizdo klipe, „Anonymous“ ėmėsi veiksmų, kad šis klipas taptų kuo populiaresnis.
Kitu grupės taikiniu tapo „Aiplex“ bendrovė, kovojanti prieš piratavimą internete. Ji dirbo kartu su JAV kino filmų asociacija, siekdama sunaikinti tokius populiarius piratinius puslapius kaip „The Pirate Bay“. „Anonymous“ buvo dienai atjungę šios bendrovės puslapį.
Judėjimas ėmė sulaukti teisėsaugos dėmesio. Kompiuterinių sistemų apsaugos firmai „HPGary“ paskelbus, kad netrukus Federaliniam tyrimų biurui (FTB) ji atskleis daug detalių apie „Anonymous“ narius, „Anonymous“ įsilaužė į bendrovės puslapį, parsisiuntė tūkstančius vidinių bendrovės elektroninių laiškų ir užvaldė jos vadovo „Twitter“ paskyrą.
2011 m. „Anonymous“ vardu veikę asmenys įsilaužė į „PlayStation Network“ serverius ir pavogė privačią vartotojų informaciją. Šis išpuolis atskleidė grupės nevientisumą: nors įsilaužėliai prisistatė „Anonymous“ vardu, vėliau taip pat „Anonymous“ išplatino pranešimą, kad su tuo nieko bendro neturi.
Vis dėlto nuo 2010 m. „Anonymous“ ėmė dažniau reikštis ne su technologija, o su politika susijusiais klausimais.
Ką „Anonymous“ turi bendro su politika?
2010 m. „Anonymous“ prisidėjo prie Arabų pavasario sukilimų Tunise ir Egipte. Judėjimas padėjo šių valstybių protestuotojams gauti interneto ryšį, vykdė kibernetines atakas prieš tuometinę Tuniso vyriausybę. Egiptiečiams „Anonymous“ judėjimas taip pat padėjo dalintis tuometinės valdžios cenzūruojamais vaizdais. „Anonymous“ išpopuliarinta kaukė pamažu tapo tarptautiniu protestų prieš valdžią simboliu.
Taip pat 2010 m. „Anonymous“ išreiškė paramą „WikiLeaks“, kai ši organizacija paviešino slaptus JAV dokumentus. Kai JAV vyriausybės spaudžiama internetinių mokėjimų bendrovė „PayPal“ nustojo teikti paslaugas „WikiLeaks“, „Anonymous“ ėmėsi internetinių atakų prieš „PayPal“, kelioms valandoms „nulauždami“ puslapį. Taip pat jie norėjo pasielgti ir su „Amazon“, bet nepavyko.
2011 m. „Anonymous“ ėmėsi išpuolių prieš organizacijas, kurias kaltino homofobija, ir prisidėjo viešindami informaciją apie JAV išplitusį „Occupy Wallstreet“ judėjimą. 2014 m., kai Fergusono miesto JAV policijos departamento pareigūnas buvo apkaltintas juodaodžio Michaelo Browno nužudymu, „Anonymous“ laikinai atjungė Fergusono policijos departamento puslapį.
2015 m. po teroristų išpuolių prieš Prancūzijos laikraštį „Charlie Hebdo“ „Anonymous“ pareiškė, kad priešinsis „Islamo valstybės“ teroristams. Po dar vieno teroristų išpuolio Paryžiuje 2015 m. pabaigoje „Anonymous“ paskelbė atvirą karą ISIS.
„Anonymous“ ėmėsi viešinti „Islamo valstybei“ palankių asmenų paskyras socialiniuose tinkluose, atskleidė žmonių, kuriuos įvardino esant „Islamo valstybės“ gerbėjais, asmeninę informaciją. Vis dėlto „Twitter“ bendrovė pareiškė, kad ji nesivadovaus „Anonymous“ sąrašais trindama įtariamų teroristų paskyras, nes sąrašai yra „labai nepatikimi“, juose galima rasti netgi tikrai patikimų mokslininkų ar žurnalistų.
2016 m. kovą internete ėmė sklisti pranešimai, kad „Anonymous“ pradeda karą prieš Donaldą Trumpą, tuomet dar tik kandidatą į JAV prezidentus. Tačiau oficialus „Anonymous“ „Youtube“ kanalas paskelbė, kad pasisako prieš bet kokią cenzūrą ir kad bet kas gali išsakyti savo nuomonę, net jei „žmogus, apie kurį kalbame, yra monstras“.
Nuo asmenų, prisistatančių „Anonymous“ judėjimo nariais, kentėjo ir Hillary Clinton rinkiminė kampanija – ji sulaukė internetinių išpuolių. Vis dėlto faktas, kad „Anonymous“ neturi aiškiai išreikštos struktūros ir bet kas gali veikti „Anonymous“ vardu, lemia, kad pasakyti, ką JAV prezidento rinkimuose palaikė „Anonymous“, neįmanoma – įvairias puses palaikantys asmenys tiesiog naudojosi šiuo jau gana gerai žinomu vardu savo veiksmų reklamai.
Kaip reikėtų vertinti „Anonymous“?
„Anonymous“ šalininkai grupuotę dažnai laiko „šiuolaikiniais kovotojais už laisvę“ ir „Robinais Hudais“, kurie, padedami anonimiškumo ir vienybės, kovoja už gėrį ir prieš įvairias priespaudos formas.
„Anonymous“ priešininkams ši grupuotė – „kiberteroristai“ ir „internetinė linčiuotojų minia“. Jie atkreipia dėmesį, kad „Anonymous“ veiksmų principai leidžia jiems persekioti nebūtinai to nusipelniusius žmones ir apskritai kenkti kam tik nori bei už tai išvengti atsakomybės.
Kai kurie kompiuterinių sistemų saugumo ekspertai pabrėžia, kad IT bendrovės giliai širdyje džiaugiasi „Anonymous“ veikla – ji padeda įtikinti klientus, kad į kibernetinį saugumą verta investuoti, net jei grėsmės ir nėra didelės. Anot jų, nors „Anonymous“ vardas gana plačiai žinomas, šiaip jau didelės grėsmės jie nekelia – dažniausiai grupės veikla apsiriboja laikinu puslapių atjungimu, kas yra nepatogu, bet ilgalaikės grėsmės nei valdžiai, nei korporacijoms nesudaro.
Taip pat kai kurie ekspertai mano, kad, pavyzdžiui, „Anonymous“ atliekami veiksmai atjungiant vaikų pornografijos ar terorizmo remiančias svetaines, nors ir atrodo sveikintini, ne visada tokie yra – tai sustabdo pačią žalingą veiklą, bet tuo pačiu ir leidžia ja užsiėmusiems asmenims išvengti atsakomybės, nes teisėsaugai sunkiau juos rasti ir apkaltinti.
„Anonymous“ veiklą tyręs žurnalistas Parmy Olsonas sako: „Kai kuriais atvejais „Anonymous“ daro gerus darbus, pavyzdžiui, remdami už demokratiją pasisakančius protestuotojus Artimuosiuose Rytuose. Tačiau jie daro ir blogų dalykų. Be jokio pagrindo kibti prie žmonių, bandyti nulaužti CŽV puslapį ar pavogti asmeninę informaciją bei paskelbti internete vien dėl to, kad tai juokinga – visa tai nėra gerai“.
„Anonymous“ grasinimų karu sureikšminti nereikėtų – tikėtina, kad tokiais skambiais pranešimais judėjimo nariai tiesiog siekia sau reklamos. Juo labiau kad ir pačiame video jokia nežinoma informacija neatskleidžiama, tik žinomi faktai interpretuojami darant toli siekiančias išvadas.
Parengta remiantis „Business Insider“, „Forbes“ ir ABC.