Šį kartą Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje skirta mokslininkams Jeanui-Pierre'ui Sauvage'ui (Prancūzija), serui J.Fraseriui Stoddartui (JAV) ir Bernardui L.Feringai (Nyderlandai) už molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę, pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus – pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio arba raumenų funkcijas, nurodė Nobelio komitetas.
„Jie sukūrė molekules, kurių judesius galima valdyti, kurios gali atlikti tam tikrą darbą, kai suteikiama energijos... Molekulinės mašinos veikiausiai bus panaudotos kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas“, – sakoma komiteto pranešime.
Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų).
Ankstesnių metų Nobelio premijos laureatai
Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta švedui Tomui Lindahliui, Paului Modrichui iš Jungtinių Valstijų ir turkų bei amerikiečių mokslininkui Azizui Sancarui už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus.
2016 m. Nobelio premijos
Šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, kad apdovanojimo už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteks japonų biologui Yoshinori Ohsumi, tyrusiam ląstelių autofagijos mechanizmus. Šis procesas lemia ląstelės sudedamųjų dalių – organelių – tvarkingą suardymą ir perdirbimą.
Antradienį buvo paskelbta, kad Nobelio fizikos premiją pelnė trys britų kilmės JAV dirbantys mokslininkai – Davidas Thoulessas, Duncanas Haldane'as ir Michaelas Kosterlitzas. Jie buvo pagerbti už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.
Penktadienį paaiškės, kam atiteks prestižinė Taikos premija. Vadinamojo Nobelio apdovanojimo ekonomikos srityje ir Nobelio literatūros premijos laureatų vardai bus paskelbti ateinančią savaitę.
Išankstinėse prognozėse – trys atradimai
Išankstinėse prognozėse buvo minima, kad premiją už pasiekimus chemijos srityje gali gauti naujų cheminių elementų atradėjai (nihonium – Nh, moscovium – Mc, tennessine – Ts ir oganesson – Og), pakraunamų ličio jonų baterijos išradėjams (ji naudojama išmaniuosiuose telefonuose ir elektromobiliuose) bei genų inžinerijos CRIPR metodo atradėjams. Tačiau dėl šio atradimo buvo pasisakoma atsargiai dėl tebesitęsiančių ginčų, kuriai mokslininkų grupei turėtų atitekti laurai už CRISPR/Cas9 genų redagavimo metodą (žiūr. nuorodą teksto pabaigoje).
Kodėl V.Šikšnio atradimas toks svarbus?
Nors paties baltymo Cas9 V.Šikšnys neatrado, profesorius pirmas atkreipė dėmesį, kad būtent jo dėka DNR įmanoma redaguoti itin greitai. Todėl, Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, 2016 arba 2017 m. yra realių galimybių Biotechnologijos instituto mokslininkui Virginijui Šikšniui laimėti Nobelio premiją chemijos srityje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko vertos lietuviškos Nobelio premijos viltys
