Naujasis tyrimas taps dar vienu žingsniu link geresnio supratimo, ar psichoterapija, naudojant psichodelines medžiagas yra efektyvus būdas gydyti tokias ligas kaip depresija, įvairios priklausomybės ar obsesinis kompulsinis sutrikimas.
Praeitais metais JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) suteikė leidimą naudoti psilocibinu paremtą psichoterapiją gydant sunkius gydymui atsparios depresijos atvejus. Šis bei panašus FDA leidimas naudoti MDMA, kitaip žinomą, kaip „ekstazis“, potrauminio streso sindromui gydyti, tapo svarbiu žingsniu link naudingą psichodelinių medžiagų poveikį tiriančio mokslo sugrįžimo iš šešėlio.
N.Gukasyan įsitikinusi, kad nervinė anoreksija yra puikus taikinys psilocibino terapijai, nes ši liga net iki 20 proc. pacientų gali baigtis mirtimi, dažniausiai dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir kitų organų sutrikimų.
Taip vadinamuose magiškuose grybuose susidarantis psilocibinas, patekęs į žmogaus kūną, paverčiamas psilocinu – medžiaga, kuri būtent ir yra atsakinga už haliucinogeninių efektų sukėlimą smegenyse.
Johns Hopkins universiteto Psichodelinių tyrimų padalinio komanda yra viena svarbiausių mokslinio psichodelinių medžiagų tyrimo renesanso vedliai. Nors mokslininkai dirba ir su kitomis medžiagomis, tokiomis, kaip LSD, DMT, ar MDMA, visgi svarbiausias jų tyrimų objektas – klinikiniai psilocibino panaudojimo būdai. Pradedant šios medžiagos pagalba metantiems rūkyti žmonėms ir baigiant depresijos ir nerimo gydymu, ypač mirtinomis ligomis sergantiems žmonėms.
Psilocibino poveikį valgymo sutrikimams tokiems kaip nervinė anoreksija tirianti Johns Hopkins mokslininkė Natalie Gukasyan sako, kad ligos gydymą sudarys ne tik psilocibino dozė, bet ir motyvacinis ligonio interviu su psichoterapeutu. Mokslininkai tirs, kokią įtaką tokia dviguba terapija daro pacientų nuotaikoms, gyvenimo kokybei ir kognityviniams bei elgsenos anoreksijos simptomams.
N.Gukasyan įsitikinusi, kad nervinė anoreksija yra puikus taikinys psilocibino terapijai, nes ši liga net iki 20 proc. pacientų gali baigtis mirtimi, dažniausiai dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir kitų organų sutrikimų. Negana to, mokslininkai iki šiol nėra sukūrę efektyvaus šio psichiatrinio sutrikimo, kuris nusineša bene daugiausiai gyvybių, gydymo. Johns Hopkins tyrėjai iškėlė hipotezę, kad psilocinas turėtų stimuliuoti specifinius serotonino receptorius smegenyse, kurių netinkamas veikimas, kaip spėjama, sukelia anoreksiją. Be to, ši liga turi nemažai kitiems psichiatriniams sutrikimams – nerimui ir priklausomybei – būdingų požymių. Ankstesni moksliniai tyrimai rodo, kad būtent jų gydymui psilocibinas turi teigiamos įtakos.
Klinikinius tyrimus Psichodelinių tyrimų padalinys atliks kartu su patyrusiais kolegomis iš to paties Johns Hopkins universiteto Valgymo sutrikimų programos. Pirmoji tyrimų fazė prasidės dar šiemet ir turėtų užtrukti apie dvejus trejus metus. Jei jų metu bus nustatytas teigiamas psilocibino poveikis anoreksija sergantiems pacientams, mokslininkai bandys geriau perprasti poveikio mechanizmą, o vėliau turės būti atliekamos kitos klinikinių tyrimų stadijos su daug daugiau pacientų.
