Socialinis tinklas jau kuris laikas buvo kritikuojamas dėl to, kaip seka nuolatinius socialinio tinko vartotojus ir ne socialinio tinklo narius internete be jų sutikimo, o neseniai „Facebook“ tapo Europos masto bylos, kuriai vadovauja aktyvistas Maxas Schremsas, taikiniu.
Barackas Obama viešai apkaltino Europą tuo, kad duomenų apsaugą naudoja kaip priedangą tenkindamas komercinius interesus.
Balandį skelbta, kad 25 tūkst. žmonių jau pareiškė norą dalyvauti byloje. Joje teigiama, kad „Facebook“ pažeidė ES duomenų apsaugos įstatymą.
Individualios reguliavimo institucijos jau ilgus metus tai tiria. Balandžio mėnesį „Facebook“ pripažino sekusi ir ne socialinio tinklo vartotojus naudodama slapukus. Esą taip nutiko dėl programinės įrangos klaidos.
Pripažinimas iš „Facebook“ buvo gautas tik tuomet, kai ta pati priežiūros institucija – Belgijos privatumo komisija, tai nurodė ankstesniame tyrime. Jame taip pat išaiškinta, kad „Facebook“ panaudojo įskiepius ir sekė vartotojus, kurie tinklalapiuose spaudė „Like“ mygtuką. Manoma, kad tokių tinklalapių galėjo būti 13 mln., o sekami buvo ir tie svetainės lankytojai, kurie buvo išsiregistravę iš socialinio tinklo.
Belgijos institucija sekmadienį pateikė rekomendacijas, kad „Facebook“ turėtų pakeisti socialinių įskiepių veikimo principą, taip pat kad svetainės įtrauktų papildomų apsaugų lankytojams, kai naudojami įskiepiai, ir kad vartotojai naudotų privatumą apsaugančią programinę įrangą.
Pastarasis siūlymas rodo, kad Belgijos privatumo komisija greitu metu nesitiki, jog kas nors galėtų pasikeisti.
Spaudimas, kylantis iš Europos dėl „Google“ ir „Facebook“ vartotojų sekimo per pastaruosius metus vis stiprėjo ir tapo JAV bei Europos konfliktų priežastimi. JAV prezidentas Barackas Obama viešai apkaltino Europą tuo, kad duomenų apsaugą naudoja kaip priedangą tenkindamas komercinius interesus.
