LANVA prašė, kad komitetas įpareigotų Lietuvoje veikiančius interneto paslaugų tiekėjus užblokuoti prieigą prie šios „torrent“ svetainės, esą joje vykdomi autorių ir gretutinių teisių pažeidimai, „kurie pažeidžia UAB „ACME“, UAB „Prioro įrašų grupė“, UAB „Forum cinemas" ir kitų gamintojų autorines ir gretutines teises.
Į IVPK asociacija kreipėsi šių metų pradžioje.
Išnagrinėjęs papildomą informaciją ir dokumentaciją, IVPK priiėmė sprendimą netenkinti LANVA prašymo. Komitetas pranešė, jog priimdamas sprendimą vadovavosi šiomis nuostatomis:
- Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ ir kad teisingumą nustato ir asmenų teisių pažeidimo klausimus šalyje sprendžia teismai;
- Įpareigojus šalies interneto paslaugų tiekėjus filtruoti vartotojų persiunčiamus duomenis ar blokuoti prieigą, interneto tiekėjai pradėtų rinkti apie savo vartotojus papildomą informaciją, kurios jie nerenka šiuo metu ir nėra įgalioti jos rinkti pagal įstatymus;
- Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad IVPK „turi teisę savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant informacinės visuomenės paslaugas“. Į šioje dalyje nurodomų subjektų sąrašą patenka interneto paslaugų tiekėjai, bet įstatyme nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama sąvoka „pažeidimas“. Taip pat nėra reglamentuota, kokių veiksmų IVPK gali įpareigoti imtis interneto paslaugos tiekėją ir kokia procedūra turėtų būti atliekama;
- Priimant sprendimą dėl interneto svetainės blokavimo būtina įvertinti tokio sprendimo santykį su žodžio laisvės, saviraiškos laisvės, privatumo apsaugos suvaržymais, būtina įsitikinti, kad neteisėtas turinys daro didesnę žalą negu kad žala, kurią visuomenė patirs dėl legalaus turinio, esančio numatomoje blokuoti svetainėje, nepasiekiamumo. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“). Taip pat būtina ekspertiniu būdu įvertinti, kokios priemonės geriausiai/efektyviausiai pasiektų reikiamų tikslų, kurios šalies sąskaita sprendimas blokuoti tam tikrą interneto svetainę turėtų būti įgyvendintas. To atlikti be visų suinteresuotų šalių išklausymo ir skaidraus, bešališko proceso neįmanoma.
Anot IVPK, vadovaujantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, komitetas negali įpareigoti interneto paslaugų teikėjų nutraukti prieigą prie „Linkomanijos“. Įstatyme IVPK suteikti įgaliojimai negali būti taikomi interneto svetainei blokuoti, nustatant neriboto galiojimo, daugkartinio taikymo įpareigojimą, nes toks įpareigojimas galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 109 straipsnių nuostatų.
Mes tikėjomės, kad Vyriausybės institucijos palaikys kovą su neskaidria veikla internete, tačiau teko nusivilti. Tikėjomės visiškai kitokio sprendimo, dabar matome, kad legalus verslas nėra palaikomas, – sakė V.Simanavičius.IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas pažymi, kad užsienio šalyse priimta praktika, kai sprendimus dėl interneto tinklalapių blokavimo priima teismas.
„Sprendimus dėl prieigos šalies gyventojams prie tinklalapio PirateBay.org blokavimo teismai priėmė Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tiesa, teismo sprendimų vykdymas ne visur vyko sklandžiai. Pavyzdžiui, jau pirmąją dieną po šios svetainės užblokavimo Italijoje, atsirado būdas, kaip apeiti šį draudimą, o šalies vartotojų, besikreipiančių į tinklalapį, skaičius išaugo. Visiškai aišku, kad nelegalaus turinio sklaidos mažėjimą internete gali stabdyti tik sistemingos, aiškiai įstatymais apibrėžtos ir šalių pripažįstamos kaip tinkamos ir efektyvios priemonės, tarp kurių – vartotojų švietimas, legalaus turinio prieinamumo didinimas“, – teigė R.Kalinauskas.
Komitetas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ir tai, kad LANVA yra surinkusi iš esmės visus reikiamus įrodymus, siūlo asociacijai su prašymu uždrausti prieigą Lietuvos Respublikos teritorijoje prie neskelbtinos informacijos tinklalapyje www.linkomanija.net kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o IVPK ir toliau bendradarbiautų su LANVA, kiek tai galėtų daryti pagal jam suteiktus įgaliojimus.
Papildyta 16.29 val.: Sprendimas nustebino ir nuvylė
LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius teigė, jog komiteto sprendimas jį ir asociacijos narius nustebino ir nuvylė. Anot jo, komitetui yra suteikti visi reikiami įgaliojimai, reikėjo tik valios veikti, tačiau būtent jos pritrūko.
„Susitikimų buvo daug tiek su IVPK, interneto paslaugų tiekėjais, policijos atstovais, kriminalistais. Paskutinio susitikimo metu, maždaug prieš keturis mėnesius, IVPK atstovai buvo išsakę preliminarią poziciją, kad kažką daryti reikia ir nieko nedaryti yra blogai. Tarsi pažadėjo, kad bent jau per DNS stotis blokuoti tinklalapį jie imsis. Mūsų visi nariai tikėjosi, kad pagaliau internetas bus kontroliuojamas, kad Vyriausybės institucijos imsis veiksmų ir užtikrins skaidrią veiklą interneto erdvėje, kad legaliu intelektinės nuosavybės platinimu užsiimantys subjektai turės Vyriausybės institucijų palaikymą. Tačiau matome, kad atsitiko priešingai. IVPK, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, nesiima visiškai jokių veiksmų. Šis jų sprendimas mus labai nustebino“, – kalbėjo LANVA atstovas.
DNS stotys – tai domenų vardų struktūros tarnybinės stotys, keičiančios vartotojų įvestus „raidinius“ svetainių adresus (pvz., Puslapis.lt) į skaitinius IP adresus, o pagal jį atrandama ieškoma svetainė.
V.Simanavičius teigė, kad asociacijos nariai dar svarstys, ar kreiptis į teismą dėl „Linkomanijos“ blokavimo, kadangi reikiami įrodymai jau yra surinkti.
Interneto paslaugų tiekėjai oficialiai laikosi pozicijos, kad prieigos prie interneto tinklalapių blokavimas yra tolygus cenzūrai. „Mes ir toliau manome, kad interneto cenzūra Lietuvoje neturėtų būti įgyvendinama. Pasaulinė praktika rodo, kad net ir ėmusis priemonių prieš pavienes interneto svetaines, turinio platintojai sugalvoja kitų, dažniausiai efektyvesnių, platinimo būdų. Tad išeičių reiktų ieškoti kuriant naujus turinio kūrimo ir platinimo verslo modelius, kurie nebeskatintų ieškoti būdų nelegaliai dalintis turiniu“, – teigė telekomunikacijų kompanijos TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
