Pasaulyje sparčiai plintant koronavirusui, kartu vis masiškiau pasireiškia neatsakingas elgesys, kurį ir sąlygoja kritinio mąstymo stoka. Žmonės dažnai pasimeta informacijos gausybėje ir tada matome tokius pavyzdžius, kaip dezinfekcinio skysčio vartojimas gerklei skalauti ar peštynės parduotuvėje dėl tualetinio popieriaus.
„Internetas bei kitos skaitmeninės technologijos tiesiog užvertė vartotojus informacijos gausa, susipynė vietinės ir globalios naujienos, faktai ir nuomonės. Tokiame pasaulyje racionalius sprendimus priimti gali tik tie, kurie geba kritiškai atsirinkti informaciją. Ypač tai aktualu įtemptose krizinėse situacijose, kokia mūsų šalyje yra ir šiuo metu“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ turinio ekspertas Algimantas Merkys.
Be kritinio mąstymo mes būtume kaip marionetės, kurias cirko artistas tampo už virvučių pagal savo norus.
Gyvenime kritinį mąstymą naudojame kasdien: kai žiūrime televiziją ar filmus, bendraujame su draugais, skaitome knygas. Be kritinio mąstymo mes būtume kaip marionetės, kurias cirko artistas tampo už virvučių pagal savo norus.
Turime nuolat lavinti šį įgūdį ir juo naudotis, todėl specialistai pataria atsirenkant žinias iš mus pasiekiančio informacinio srauto ar patiems dalinantis informacija visada laikytis pagrindinių taisyklių.
1. Įvertinkite informacijos aplinką
Pirmas klausimas, į kurį turime sau atsakyti – koks informacijos šaltinis paskelbė mus sudominusią informaciją, ar tai patikima žiniasklaidos priemonė, kokios rūšies informacija vyrauja joje. Apie kiekvieną interneto svetainę ir jos turinį daug ką gali pasakyti svetainės paskirtis, ar joje yra daugiau informacijos šia tema, jos autoriai, ar nurodomi žinomi informacijos šaltiniai, ar joje pateikiamas vienintelis ar keli požiūriai.
2. Įvertinkite informacijos autorių
Svarbu ir tai, kas yra informacijos autorius: ar jis nurodytas, ar tai realus asmuo, ar jis paprastai informaciją skelbia patikimuose žiniasklaidos kanaluose. Jei autorius visai nenurodytas arba informaciją paskelbė ne šios srities ekspertas, tai gali būti reklama arba melagiena.
3. Įvertinkite informacijos šaltinius
Patikimos interneto svetainės visada grindžia savo požiūrį šaltiniais ir faktais, kurie turėtų būti tikslūs, patikrinti ir įrodyti. Straipsniuose turi būti vengiama paprastų apibendrinimų, juose pateikiami teiginiai neturėtų nepagrįstai prieštarauti kitiems šaltiniams.
Kalbėdamas apie visiems itin aktualią koronaviruso temą, A. Merkys sako pastebintis, kad dažnai žmonių kritinį mąstymą nustelbia emocijos ir jie nesusimąstydami patiki bet kokiu socialiniuose tinkluose rastu įrašu apie viruso plitimą ar gydymą. „Dabartinės situacijos metu turėtų būti vertinama ir dalinamasi tik mokslininkų, medikų informacija, o ne taip vadinamų influencerių nuomonėmis. Taip pat svarbu įvertinti, ką šie specialistai realiai dirba sveikatos apsaugos srityje, kaip jie yra vertinami mokslo ar medicinos pasaulyje, kas juos paskatino tokią informaciją skelbti“, – pataria pašnekovas.
4. Pasitikrinkite kituose informacijos šaltiniuose ir įvertinkite, ar informacija nėra šališka
Melagienų kūrėjų tikslas – kad jų informacija pasklistų kuo plačiau ir pasiektų kuo daugiau žmonių. Todėl itin svarbu neplatinti jokios informacijos, prieš tai neįsitikinus jos teisingumu.
Melagienų kūrėjų tikslas – kad jų informacija pasklistų kuo plačiau ir pasiektų kuo daugiau žmonių.
Norite pasidalinti sensacingu įrašu socialiniame tinke? Pirmiausia atsakykite į klausimus, ar šią informaciją skelbia žinomi ir patikimi kanalai, ar ji nėra pakeista ar iškraipyta. Negalima pasitikėti bet kuo socialiniuose tinkluose, nes už paprasto žmogaus profilio gali slėptis kibernetinis įsilaužėlis ar propagandą skleidžiantis trolis, todėl reikia peržiūrėti abejotinų paskyrų draugų sąrašą ir kokio pobūdžio informacija ten skelbiama.
Apsispręsti gali padėti atsakymai į šiuos klausimus: ar pateikti faktai, ar nuomonė, ar pateikiamus faktus galima patikrinti, jei nuomonė, tai ar nurodyta kieno ji, kas galėjo tokią nuomonę nulemti.
5. Neplatinkite nepatikimos informacijos
Prieš persiunčiant ar skelbiant kitų asmenų informaciją specialistai pataria visada gerai pagalvoti. Negalima platinti apgaulingų laiškų, paramos prašymų, įspėjimų apie virusus, taip pat žinučių, kuriose prašoma jas persiųsti kitiems.
„Net ir gerų draugų pasidalinta informacija gali būti netikra, todėl svarbu prieš persiunčiant ją toliau patikinti, koks yra priminis šaltinis. Neapgalvotai pasidalinę socialiniame tinkle klajojančia žinute, kad maisto parduotuvės bus uždarytos neribotam laikui ar kad į Veneciją sugrįžo delfinai, mes tik tęsiame melagienų bangą visuomenėje“, – dalijasi pavyzdžiais A. Merkys.
6. Nepasiduokite spaudimui ir suabejokite
Kritinio mąstymo stoka sėkmingai naudojasi įvairūs sukčiai, pranešinėjantys apie gautą palikimą, bėdon patekusį giminaitį ir laimėjimą loterijoje. Todėl gavus bet kokią įtartiną žinutę svarbu patikrinti, ar ji nėra melaginga: internete paieškoti žinutės siuntėjo, teksto fragmentų, o jei siuntėjas prisistato pažįstamu asmeniu – paskambinti jam.
Gavus bet kokią įtartiną žinutę svarbu patikrinti, ar ji nėra melaginga.
Ypač kritiškai reikia vertinti raginimus skubiai ką nors daryti. „Nepasiduokite gąsdinimui ir pagalvokite, kodėl turite tą daryti, kas nutiks, jei nereaguosite į raginimus. Niekas ir niekada, net bankų ar valstybinių institucijų darbuotojai, negali reikalauti atskleisti slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis. Jei kilo įtarimas, paskambinkite į banką ar atitinkamą įstaigą ir pasitikslinkite“, – pataria specialistas.
A. Merkio teigimu, susidūrus su netikėta informacija labai sveika kuo daugiau abejoti. Gavote žinutę apie laimėjimą – bet ar toje loterijoje dalyvavote? Draugas žinute prašo pervesti jam pinigų – paskambinkite daugiau apie tai sužinoti. Nepažįstamas asmuo siūlo pasidalyti jo tetos palikimą – o kodėl jums? Laimėjote kelionę – galbūt, bet kodėl turite dar kažką privalomai pirkti ir mokėti pinigus?
7. Nesidalinkite informacija, kuria galėtų pasinaudoti įsilaužėliai
Specialistai pataria socialiniuose tinkluose neskelbti patiems ir paprašyti artimųjų viešai neskelbti asmeninių duomenų: dienotvarkės, atostogų planų, pomėgių.
Įsilaužėliai informacijos gali prisirinkti ir iš jūsų išmetamų senų skaitmeninių įrenginių, todėl juos atiduokite sunaikinti, nes įprastinėmis priemonėmis informacijos juose negrįžtamai nepašalinsite.
8. Socialiniuose tinkluose elkitės apgalvotai ir bet kuo nepasitikėkite
Vien 2019 m. pirmąjį ketvirtį iš „Facebook“ buvo pašalinta daugiau nei 2 milijardai netikrų paskyrų, o vidutiniškai netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose skaičius siekia 5 %. Tokias paskyras kuria kibernetiniai įsilaužėliai, kai kurių šalių propagandos tarnybos, siekdamos paveikti žmonių nuomonę, skleisti melagingas žinias.
Svarbu atsiminti, kad visada būsite saugesni, jei socialiniuose tinkluose pateiksite tik privalomus savo duomenis, saugosite ne tik savo, bet ir šeimos ar artimųjų duomenis, nepriimsite į draugus nepažįstamų asmenų, nesidalinsite jums nepažįstamų vartotojų paskelbta informacija.
Interneto svetainės ir socialiniai tinklai reguliariai keičia savo privatumo taisykles, todėl pasidomėkite savo paskyros privatumo nuostatomis ir jas iš naujo nustatykite pagal poreikį.
Skaitmeniniame pasaulyje nepasiklysti padeda savęs tobulinimas
Pasak „Prisijungusios Lietuvos“ informavimo ekspertės Birutės Stanevičienės, jaunimas yra skaitmeninio pasaulio čiabuviai ir geba kritiškai atsirinkti informaciją, melagingą atskirdami tiesiog intuityviai, o vyresnioji karta dėl įgūdžių trūkumo dažniau pasimeta ir patenka į įvairias manipuliuojančios informacijos pinkles.
Vyresniąją kartą svarbu supažindinti su skaitmeninėmis technologijomis, padėti susigaudyti informacijos gausybėje, paaiškinti, kad virtualiame pasaulyje, kaip ir realiame, yra vietų, kur galima lankytis drąsiai, o yra ir tokių, kur geriau nekelti kojos. To siekiama „Prisijungusios Lietuvos“ organizuojamais skaitmeninio raštingumo mokymais.
B. Stanevičienė primena, kad šiuo metu, kai dėl karantino rekomenduojama likti namuose, mokytis galima savarankiškai nuotoliniu būdu interneto svetainėje www.prisijungusi.lt. Susidomėję čia gali pasirinkti iš daugiau kaip 50 mokymų programų: apie elektroninės bankininkystės ir sveikatos paslaugas, apsipirkimą internetu, naudingas išmaniųjų telefonų programėles, kibernetinį saugumą.
Dėmesį į kritinio mąstymo ir skaitmeninių įgūdžių svarbą siekia atkreipti ir kasmet kovo 23–29 d. visoje Europoje rengiama Skaitmeninė savaitė. Tiesa, karantinas kiek pakoregavo „Skaitmeninės savaitės 2020“ organizatorių planus. Visos veiklos vyksta internetu, viena jų – kovo 26 d. 11 val. vyksiantis Kauno technologijos universiteto docento dr. Nerijaus Čepulio ir žurnalisto Aurelijaus Katkevičiaus pokalbis „Kritiškai (ne) mąstau“. Pokalbis bus transliuojamas tiesiogiai internetu, ekspertai kalbės, kas yra melagienos, kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudingai išnaudoti savo tikslams.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
