Ką būtina žinoti gavus dovanų droną

Dronais vadinami bepiločiai orlaiviai nesitraukia iš populiariausių kalėdinių dovanų sąrašų, rašoma pranešime spaudai. Jei radote išmaniąją skraidyklę ir po savo eglute, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Nedzinskaitė primena pagrindines tokių įrenginių naudojimo taisykles Lietuvoje.
„Topo centras“ pirmieji Lietuvoje pradėjo pristatinėti prekes dronu
Dronas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Bepiločių orlaivių teisinio reguliavimo klausimai Lietuvoje yra pavesti Civilinės aviacijos administracijai (CAA). Siekiant užtikrinti saugų tokių įrenginių naudojimą, kiekvienas asmuo (nepriklausomai nuo amžiaus) privalo susipažinti ir laikytis CAA patvirtintų taisyklių.

Visų pirma, valdyti bepilotį orlaivį leidžiama tik vizualiai įžiūrint jo skrydžio kryptį ir padėtį, laikantis minimalaus 50 metrų atstumo nuo pašalinių žmonių, transporto priemonių, statinių. CAA taisyklės draudžia skristi virš konkretaus miesto savivaldybės nustatytų zonų (paprastai – savivaldybės pastato ar įkalinimo įstaigos). Be to, privalu laikytis Lietuvos kariuomenės vado įsakymo dėl karinių teritorijų, virš kurių ribojami bepiločių skrydžiai, nurodymų. CAA taisyklių prieduose taip pat nustatyti aukščio ribojimai skraidant šalia tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų.

Taisyklių nesilaikymas gali sukelti pavojų aplinkinių turtui, sveikatai ir gyvybei, pažeisti asmenų teisę į privatumą, asmens duomenų saugą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame administracinių nusižengimų kodekse numatyta teisinė atsakomybė už CAA taisyklių nesilaikymą – pažeidėjui gali būti skirta 100–300 eurų dydžio bauda, o už pakartotinį nusižengimą gresia bauda iki 500 eurų bei bepiločio orlaivio konfiskavimas.

Ką daryti, jeigu planuojate užsiimti profesionalia komercine veikla, o taisyklių reikalavimai pernelyg riboja Jūsų galimybes? CAA įsakymu Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijai (LBONA) yra suteiktas leidimas atlikti bepiločių orlaivių techninį testą ir jų valdytojų įgūdžių vertinimą. LBONA ekspertams teigiamai įvertinus orlaivio būklę ir valdytojo gebėjimus, atsiranda galimybė kreiptis į CAA ir prašyti suteikti išimtį nustatytiems reikalavimams. Tokia išimtis valdytojui suteikiama ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui ir tik apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu.

Apdrausti bepiločio orlaivio naudotojo civilinę atsakomybę privaloma tik profesionaliems valdytojams, besiverčiantiems komercine veikla arba norintiems turėti išimtinę teisę skristi nesilaikant tam tikrų CAA taisyklėse nustatytų aukščio, atstumo ar vietos apribojimų. Vis dėlto civilinės atsakomybės draudimas aktualus ir dronų operatoriams mėgėjams, nes aptartos taisyklės nustato tik bendruosius skrydžių saugos reikalavimus ir neatleidžia bepiločio orlaivio valdytojo (tam tikrais atvejais – savininko) nuo teisinės atsakomybės prieš kitus asmenis, jeigu šiems tyčia ar netyčia bus padaryta žalos.

Atskirai aptartina rizika, susijusi su asmens duomenų bei privataus gyvenimo neliečiamumo teisėmis. Bepiločių orlaivių, kuriuose įmontuota vaizdo fiksavimo ar kitokia duomenų rinkimo sistema, valdytojams svarbu gerai susipažinti su teisėmis, kurias duomenų apsaugos srityje turi kiekvienas asmuo. Tik taip veiklos vykdymo procese pavyks išvengti nustatytos tvarkos pažeidimų ir už tai gresiančių nuobaudų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų