Neseniai atlikto tyrimo tikslas buvo suprasti, kaip veikia psichodelinės medžiagos, kad jas ateityje būtų galima pritaikyti psichiatrijos srityje, pavyzdžiui gydant depresiją.
Magiškuosiuose grybuose esantis psilocibinas geriausiai žinomas dėl savybės sukelti trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas. Jų paveiktas žmogus mato ryškias spalvas ir tarsi išplaukusias ribas tarp atskirų objektų.
Paprastai tarpusavyje nesusijusios smegenų dalys, paveiktos šios medžiagos, demonstravo sinchronizuotą ryšių mezgimo procesą.
Tačiau ši medžiaga sukelia ir ilgalaikį poveikį. Daugelis žmonių tvirtina išgyvenę sąmonę pakeičiančius dvasinius potyrius. Pasak kai kurių tyrėjų, viena tokia transcendentinė „kelionė“ gali ilgam pakeisti žmonių asmenybes.
Mokslininkams jau seniai žinoma, kad psilocibinas jungiasi prie receptorių smegenyse, o tai paskatina serotonino išsiskyrimą. Ši cheminė medžiaga, reguliuoja mūsų nuotaiką, apetitą bei miegą. Tačiau kaip ji transformuoja visą smegenų jungčių modelį – nėra visiškai aišku.
Ankstesnių mokslinių darbų metu, ekspertai nustatė, kad psilocibinas tarsi panardina smegenis į sapno būseną, o tai reiškia, kad susilpnina smegenų veiklą.
Vis dėlto naujausias Londono Karališkojo koledžo mokslininkų atliktas tyrimas parodė ką kita. Jo metu mokslininkai pasitelkė funkcinį magnetinį rezonansą (fMRI), taip nuskaitė 15 sveikų savanorių smegenų veiklą – vieną kartą paveikus juos haliucinogeninėmis medžiagomis (psilocibinu), o kitą kartą davus placebo. Tuomet komanda palygino haliucinogeno paveiktų ir „blaivių“ smegenų aktyvumą bei sukūrė jungčių tarp skirtingų smegenų regionų žemėlapį.
Paaiškėjo, kad psilocibinas dramatiškai transformavo dalyvių smegenų struktūrą. Paprastai tarpusavyje nesusijusios smegenų dalys, paveiktos šios medžiagos, demonstravo sinchronizuotą ryšių mezgimo procesą. Pasirodo, haliucinogenas skatina tolimųjų jungčių smegenyse susidarymą, ko natūraliai mūsų organizme nebūna. Medžiagai nustojus veikti, smegenys grįžo į normalią būseną.
Psilocibinas gali sukurti sinestezijai artimą smegenų būklę. Kuomet dirginant vieno iš pojūčių jutimo centrą, atsiranda du ar daugiau pojūčių. Sinestetikai gali matyti tam tikras spalvas, pavyzdžiui, klausantis muzikos, arba regėti skaičių 3 geltonume, pasakoja ekspertai.
Šios studijos išvados galėtų padėti mokslininkams, kurie tiria psilocibiną, kaip potencialų vaisą nuo depresijos. Taip pat atsakyti į kitus intriguojančius klausimus, pavyzdžiui, kaip žmogus save suvokia.
„Dėl panašių tyrimų, mes galime geriau pažinti savo vidinius išgyvenimus ir suprasti, kas juos apsunkina“, – teigė psichofarmakologijos specialistas ir šio tyrimo bendraautoris Mitulas Mehtas.
