Štai tokią ateities viziją pasaulinėje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ nupasakojo bendrovės „Small Robot Company“ įkūrėjas Benas Scottas-Robinsonas, kaip tik ir užsiėmęs kaimų ir sodybų „tuštinimo“ verslu.
Savo prisistatymą B.Scottas-Robinsonas pradėjo nuo dabartinės ūkininkavimo – vienos iš paskutiniųjų „senamadiškų“ veiklos sričių – padėties nusakymo. O padėtis ganėtinai įtempta – žemės ūkio technika kainuoja beprotiškus pinigus, žmonių atlyginimai taip pat nemažėja, prekybos centrai reikalauja kuo daugiau produkcijos už kuo mažesnę kainą, dėl to ūkininkai priversti ne tręšti, o tiesiog šerti savo laukus trąšomis, iš kurių išgauna vis didesnius derlius, drauge teršdami dirvą milžinišku trąšų pertekliumi, pesticidais bei herbicidais. O kur dar milžiniškos energijos (degalų) sąnaudos žemės ūkio technikai? Dėl to, anot B.Scotto-Robinsono, visi ūkiai pamažu nyksta.
Štai čia sau nišos ir ieško „Small Robot Company“ – jie sako sugalvoję būdą, kaip ūkiuose 90 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 90 proc. sumažinti energijos sąnaudas ir net 30 proc. padidinti derlingumą. Ir gauti ne šiaip derlių, o tokį derlių, ant kurio būtų galima drąsiai klijuoti lipduką „ekologiškas produktas“. Visa gudrybė – tikslumas ir ne ūkio technikos didinimas, o mažinimas.
Tikslumas šiuo atveju – tai nuolat stebėti kiekvieną augalą, kiekvieną pasėlių lopinėlį, žinoti, kokios yra drėgmės ir tręšimo sąlygos prie kiekvieno augalo šaknies, kokia yra padėtis su piktžolėmis ir kenkėjais. Šiaip jau tokiai kruopščiai kelių dešimčių hektarų laukų priežiūrai reikėtų begalės darbininkų – tokių, kurie keliais šliaužiotų po lysves ir lankstytųsi prie kiekvieno augalėlio. Ir darytų tai beveik nemokamai – antraip pamačius tokiuose laukuose išaugintų kalafiorų kainas mums akys ant kaktos iššoktų labiau nei prieš metus. Nors, žinoma, atsirastų labai, labai daug (bet labai prastai apmokamų) darbo vietų.
Kad taip nenutiktų, visą šį darbą B.Scottas-Robinsonas siūlo patikėti robotams – tokiems, kuriuos jau kuria keletą metų. Kurie yra pasidaliję darbais ir atlieka skirtingas funkcijas. Ir kas smagiausia, kurių ūkininkui visai nereikėtų pirkti, laikyti kur nors pašiūrėje, o sugedus skėsčioti rankomis ir kviestis į pagalbą remontininkų brigadą. „Small Robot Company“ ketina siūlyti šių robotų nuomą.
Panašu, kad labai smagiai kompanijai vadovaujantis B.Scottas-Robinsonas savo robotus suasmenino. Štai smulkutis robotas Tomas užsiima pasėlių stebėjimu – kiekvieną dieną išvažiuoja į darbą ir apžiūri kiekvieną daržo lysvę, kiekvieną augaliuką, patikrina, kur koks drėgnumas, kaip kas noksta ar auga, kiek žemėje sliekų, gal kam ko trūksta. Jis netgi turi specialius dirvos zondus, kurie kas kelis centimetrus gali patikrinti, ar neužsiveisė kokie kenkėjai. Jis mažas ir lengvas, todėl nespaudžia žemės ir netrukdo augimui, be to, gali dirbti kiaurą parą.
Kai Tomas išsiaiškina, kad laikas imtis darbo – augalai vargsta dėl trąšų trūkumo, dėl piktžolių ar dėl kokių nors kitų priežasčių – į darbą išvažiuoja kur kas masyvesnis robotas Dickas. Jis suranda konkretų augalą, kurio būkle Tomas buvo nepatenkintas, reikiamą trąšų kiekį supila tiksliai ten, kur reikia – prie pat augalo šaknų. Tokiu būdu sutaupoma 90 proc. trąšų. O piktžoles naikina ne pesticidais, bet grynai mechaniškai – jis gerai skiria, ką pasodino ūkininkas, o ką – gamta.
Kai ateina sodinimo metas, darbo imasi Harry'is – jis sėklas išdėlioja centimetro tikslumu, o jeigu Tomas po kurio laiko pastebi, kad kuri nors sėkla nesudygo, iškviečia Harry'į pakartoti darbą. Beje, kadangi visi robotai yra tokie lengvi, o žemė nėra plūkiama sunkios technikos (ir žmonių kojų – jie laukuose nereikalingi), arti nebereikia, todėl sutaupoma ir 90 proc. energijos sąnaudų. O kadangi robotas netgi kiekvieną sėklą į žemę įterpia tokia pačia kryptimi ir tokiais pačiais atstumais, jis užtikrina, kad augalai vienas su kitu nekonkuruos dėl saulės šviesos, bet bus susodinti maksimaliai tankiai, tokiu būdu padidinant derlingumą iki 30 procentų.
Tikriausiai tai galima vertinti kaip seksizmą: tačiau visų šių robotų trijulės darbą koordinuoja Wilma – tokiu vardu pavadintas laukuose nesirodantis duomenų ir valdymo centras, kurį net robotu vadinti liežuvis nesiverčia.
Robotus kuriančios bendrovės vadovas tvirtina, kad Tomą bus galima įdarbinti jau kitais metais, o jo kolegas - kiek vėliau. Ir robotai ūkininkams bus ne parduodami, o nuomojami, mat „Small Robots Company“ įsitikinę, kad vykdytų kur kas kokybiškesnę įrangos priežiūrą, be to, robotai taip galėtų dirbti su mažiau „prastovų“ ar visai be jų.
„Nenorime ūkininkams užkrauti dar vienos finansinės naštos – nepardavinėjame robotų. Teikiame ūkininkavimo paslaugą“, – sakė B.Scottas-Robinsonas. Tai, anot jo, turėtų smarkiai palengvinti gyvenimą pradedantiesiems ūkininkams – jiems nebereikės didžiulių investicijų į techniką.
Tad gal visgi sodybose ir atsiras daugiau žmonių, tik jie bus išmanesni ir laimingesni?
