Jau 25-ą kartą vyksiančioje konferencijoje „International Conference on Information and Software Technologies (ICIST)“ dalyvaus informacinių ir programinės įrangos technologijų specialistai iš Lietuvos ir užsienio, kurių pasiekimai jau sulaukė pripažinimo akademiniame pasaulyje.
Konferencijos dalyviai žada intriguojančių naujovių kibernetikos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse. Viena jų – muzikuoti gebantis robotas, atskleisiantis netikėtas šiuolaikinių technologijų galimybes.
Plenariniame posėdyje pranešimą skaitys Kinijos kompiuterių federacijos vyresnysis narys, profesorius Wei Wei, kurio biografijoje – daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, publikuotų tarptautinėse bazėse recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose.
Profesorius dalinsis žiniomis apie išmaniąsias transporto sistemas, kurių veikimas grindžiamas belaidžių jutiklių tinklu. Mokslininkas nagrinės transporto sistemų automatizavimo iššūkius ir apibūdins būdus jiems spręsti. Konferencijoje jis pristatys sistemą, kuri atveria galimybę didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse nedelsiant užpildyti laisvas parkavimo vietas, tinkamai nukreipiant jų ieškančius vairuotojus.
Mokslo renginio organizatoriai juokauja, kad profesoriaus demonstracija padės atsakyti į klausimą, ar ateityje griežimui smuiku nebereikės muzikinės klausos.
Čenstakavos technologijos universiteto (Lenkija) mokslininkas ir mokslo prodekanas Robert Nowicki pristatys vieną iš jo tiriamų, su skaitmeniniu intelektu susijusių, hibridinių sprendimų.
Profesorius publikuoja savo darbus solidžiuose leidiniuose: „IEEE Transactions on Knowledge and Data Engineering“, „IEEE Transactions on Systems, Man, and Cybernetics“. Jis taip pat yra 2009 m. išleistos monografijos „Fuzzy decision systems in tasks with limited knowledge“ autorius.
Robotas pakeis smuikininką?
Daugiausia intrigos žada mokslininko, profesoriaus Doghan Kim iš Pietų Korėjos apsilankymas. Verslo patirties įgijęs „Samsungs Electronics“ korporacijoje, dabar Seule esančio Kyung Hee universiteto prodekanu dirbantis D. Kim įkūrė unikalią laboratoriją, kurioje dėmesys telkiamas į žmogaus-kompiuterio sąsajos, paslaugų robotikos, multirobotinių sistemų tyrimus.
Konferencijoje D.Kim pristatys robotikos inovacijas, kurios įrodys, kad šiuolaikiniame pasaulyje skirtumas tarp žmogaus ir dirbtinio jo darinio sparčiai mažėja. Viena iš didžiausių naujovių – smuiku gebanti griežti robotinė sistema, kuri, pasak įrenginio kūrėjų, geba skleisti garsus, kuriuos puikiai įvertina profesionalūs muzikantai.
Mokslo renginio organizatoriai juokauja, kad profesoriaus demonstracija padės atsakyti į klausimą, ar ateityje griežimui smuiku nebereikės muzikinės klausos.
Mokslininkai ir ekspertai – iš viso pasaulio
Pasak vienos iš konferencijos iniciatorių, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslo prodekanės Dainos Gudonienės, nors daugiausia susidomėjusiųjų atvyksta iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, konferencija kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir iš tolimesnių šalių.
„Per pastaruosius trejus metus svečių geografija išties išsiplėtė. Pernai renginio publiką sudarė 75 proc. užsienio šalių mokslininkų. Sulaukėme dalyvių ir iš JAV, Japonijos, Kinijos, Alžyro, Ganos. Vadinasi, dirbame teisinga kryptimi ir tampame vis labiau matomi ir atpažįstami ne tik Europoje“, – papildo ji.
Organizatorių duomenimis, šiemet jau užsiregistravo ir į konferenciją ketina atvykti dalyvių iš Argentinos, Meksikos ir net tolimosios Australijos.
Konferencijos organizatoriaus KTU IF profesoriaus Roberto Damaševičiaus teigimu, Vilniaus miestas konferencijai organizuoti pasirinktas ne atsitiktinai.
„Kadangi dalyvių šiemet sulauksime iš įvairių šalių, įvertinus skrydžių maršrutus ir patogumą, geografiškai palankesnė vieta yra Vilnius. Be abejo, kviestiniai konferencijos pranešėjai taip pat lankysis ir Kaune, kur KTU IF studentams skaitys su dirbtiniu intelektu ir robotika susijusius pranešimus“, – pabrėžia profesorius.
Matomi Lietuvoje ir pasaulyje
Konferencijos skaitomi pranešimai suskirstyti į devynias sekcijas. Kaip ir pernai, populiariausios ir gausiausios antrus metus iš eilės išlieka sekcijos, kuriose aptariamos išmaniųjų sistemų ir programinės įrangos inžinerijos naujovės bei duomenų analizės aktualijos. Specialiosios sesijos rengiamos kartu su Lietuvos ir užsienio universitetų kolegomis.
Geriausių konferencijos straipsnių autoriams po tyrimų ir paties straipsnio atnaujinimų suteikiama galimybė nemokamai publikuotis KTU leidžiamame, „WoS“ indeksuojamame žurnale „Informacinės technologijos ir valdymas“.
„Konferencijos moksliniai partneriai yra ir tokie pasaulio IT bendruomenei gerai žinomi laisvos prieigos MDPI žurnalai kaip „Sensors“, „Electronics“ ir „Information“, tad autoriai turi galimybę būti pakviesti savo atnaujintus tyrimus išspausdinti ir šiuose žurnaluose“, – pasakoja konferencijos programų komiteto pirmininkas R.Damaševičius.
Konferencijos iniciatoriai didžiuojasi, kad pagrindinis konferencijos leidinys jau nuo 2012 metų publikuojamas „Springer CCIS“ serijoje – šios serijos leidiniai referuojami „ISI Proceedings“ ir „Scopus“ duomenų bazėse.
Laisvalaikiu – žvilgsnis į Lietuvą
Renginio metu dėmesio bus skiriama ir išsamesniam šalies pažinimui. „Dauguma dalyvių Lietuvoje lankosi pirmą kartą, tad norisi, kad jų įspūdžiai būtų kuo geresni. Konferencijos kultūrinę programą mums antrus metus iš eilės dovanoja partneriai „Go Vilnius“, – pasakoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Giedrė Vasiljevienė.
Pasak jos, šių metų konferencijos dalyviai galės susipažinti su Arkikatedros požemių paslaptimis, taip pat žydų kultūra ir jos apraiškomis Lietuvoje bei Šv. Kazimiero bažnyčios požemiais.
Pasak organizatorių, konferencijos, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, prioritetu išlieka tarpdisciplininių tyrimų populiarinimas ir plėtojimas, akcentuojant įvairių sričių žinių jungimą informacinės, į žinias orientuotos visuomenės sąlygomis.
„Realūs pavydžiai rodo, kad šis tradicinis KTU organizuojamas mokslo renginys skatina Europos ir pasaulio mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais, kartu ieškant galimybių bendriems mokslo ir technologijų plėtros darbams,“ – tvirtina R.Damaševičius.
