Trečiadienio popietę Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) būstinėje aptarti būsimo aukciono sąlygų susirinko RRT, telekomunikacijų operatorių, Telecentro ir verslo organizacijų atstovai.
Trys paketai nėra lygiaverčiai, dėl jų konkuruos ir didieji operatoriai, tad nėra abejonių, kad kai kurių paketų kaina nuo pradinės sumos gerokai pakils.
Telecentrui norint teikti paslaugas 900 MHz ir 1800 MHz dažnių juostoje reiks konkuruoti su rinkos senbuviais – „Omnitel“, „Bite“ ir „Tele 2“, kurie turi teisę šiuos dažnius naudoti iki 2017 m. spalio pabaigos. O šįmet prasidėsiančiame aukcione paaiškės, kurie trys operatoriai įgis teisę į dažnių juostas dar 15-ai metų.
Trečiadienio susitikime nuspręsta, kad vieno paketo pradinė kaina aukcione sieks 5 mln. eurų. Trys paketai nėra lygiaverčiai, dėl jų konkuruos ir didieji operatoriai, tad nėra abejonių, kad kai kurių paketų kaina nuo pradinės sumos gerokai pakils. Paketų kainų lubos turėtų siekti 80 mln. eurų.
Tiesa, tik šį pusmetį pagaliau pelno (150 tūkst. eurų) uždirbęs Telecentras norėtų, kad paketai kainuotų mažiau, o dar geriau – kad dažnių ruožai būtų padalinti ne į tris, o į šešis pigesnius paketus. Dėl techninių galimybių tai padaryti trečiadienio susitikime ir buvo diskutuota aršiausiai.
Geroji Europos praktika
„Puikiai žinote gerąją tarptautinę praktiką Slovakijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje, kur blokai buvo padalyti į šešias dalis. Ten visa tai techniškai sutvarkyti įmanoma, o pas mus – ne?“, – klausė Telecentro vadovas R.Šeris.
Replikuodamas į jo pasisakymą „Omnitel“ technologijų vadovas Mindaugas Varanauskas priminė, kad geroji tarptautinė praktika yra ta, kad 20 iš 27 Europos šalių 900 MHz ir 1800 MHz dažniai padalinti į tris, o ne į šešias dalis.
Padalindami dažnius į šešias dalis ir turėdami keturis dalyvius, gauname situaciją, kad dažniai tarp operatorių padalinti nevienodai.
„Dažnių padalinimas į šešis blokus apsunkina aukciono vykdymo procedūrą. Padalindami dažnius į šešias dalis ir turėdami keturis dalyvius, gauname situaciją, kad dažniai tarp operatorių padalinti nevienodai. Tada rinkoje susidaro nelygios sąlygos tarp operatorių“, – aiškino M Varanauskas.
Taigi padarius šešis dažnių paketus ir juos padalinus keturiems, du operatoriai turėtų po du dažnių blokus, o dar du – po vieną.
Be to, M.Varanausko teigimu, dažnių blokuose dabar teikiamos ir 2G, ir 3G paslaugos, o gavus vos vieną bloką iš šešių, operatorius nebegalės teikti abiejų paslaugų – turės pasirinkti 2G arba 3G ir dėl to galiausiai nukentėtų be ryšio likę vartotojai.
„Bitės“ tinklo direktorius Gintas Butėnas atkreipė dėmesį, kad dalinant dažnius prarandamas jų efektyvumas, nes atsiranda daugiau kanalus atskiriančių nenaudojamų ruožų.
Iškreips konkurenciją?
Susirinkusieji daug diskutavo ir dėl aukciono dalyviams keliamų reikalavimų, kurie turėtų užtikrinti, kad naujasis operatorius gebės kokybiškai teikti paslaugas.
Susisiekimo ministerijos ir Telecentro atstovai nesutinka su keliamais reikalavimais ir teigia, kad jie sudaro išskirtines sąlygas tik rinkos senbuviams.
Vis dėlto Susisiekimo ministerijos ir Telecentro atstovai nesutinka su keliamais reikalavimais ir teigia, kad jie sudaro išskirtines sąlygas tik rinkos senbuviams.
Vienas iš reikalavimų, kuriam nepritaria Telecentras – nuo 2017 metų ryšiu dengti 98 proc. Lietuvos teritorijos. Kaip sakė R.Šeris, tai reikštų, kad tinklas turi būti pastatytas iki tol, kol bus pradėtos teikti paslaugos 900 MHz ir 1800 MHz dažniais, o tokius reikalavimus atitinka tik jau veikiantys operatoriai.
„Sutinku su jumis, galima būtų sudaryti ilgesnį pereinamą laikotarpį – tai atsilieptų ir į Susisiekimo ministerijos pastabas, kad nerealu naujam atėjusiam operatoriui turėti tokios aprėpties tinklą, kaip jau esančių rinkoje. Tai galėtų būti traktuojama kaip konkurencijos kliūtis įeiti į rinką naujam operatoriui“, – sakė RRT Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas.
Kaltina oligopolija
Telekomunikacijų operatoriai labiausiai baiminasi to, kad naujasis operatorius yra ne privati, o valstybės valdoma Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė, kuri esą rinkoje galėtų pasielgti neprognozuojamai. Privačių įmonių atstovai nesupranta, kodėl valstybė nusprendė brautis į konkurencingą gerai išvystytą telekomunikacijų sektorių, kur kainos – mažiausios Europoje.
„Esame už tai, kad valstybė, naudodamasi savo galiomis, neturėtų dalyvauti konkurencinėje veikloje su verslo subjektais, ypač tose sferose, kur užtikrinta konkurencija. Mes manome, kad tai būtų netikslinga, nes valstybės funkcija yra reguliuoti, o ne vykdyti verslą“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
O Telecentro vadovas R.Šeris apeliavo į tai, kad Lietuvos telekomunikacijų rinka su vos trim veikiančiais žaidėjais yra oligopolinė ir esą vartotojams nuo didesnio pasirinkimo bus tik geriau.
Nieko blogo nematau oligopolijoje, kurioje 2G padengimas siekia 97 proc., 3G – 99 proc, o 4G – beveik 80 procentų, – į R.Šerio pastabą atsakė M.Žilinskas.
„Nieko blogo nematau oligopolijoje, kurioje 2G padengimas siekia 97 proc., 3G – 99 proc, o 4G – beveik 80 procentų“, – į R.Šerio pastabą atsakė M. Žilinskas.
Anksčiau Telecentras naudojo „Wimax“ technologiją, kuri šiuo metu jau atgyvenusi. Įmonė turi maždaug 80 tūkst. vartotojų ir nori esamus klientus išlaikyti naudodamas kitą standartą – 4G (LTE), kuriuo galima teikti ir mobiliojo ryšio paslaugas.
Licencijas 4G dažniams Telecentras jau įsigijo, tačiau norėdamas būti lygiaverčiu konkurentu telekomunikacijų operatoriams, turi gauti licencijas 2G ir 3G dažniams, kurie leidžia teikti paslaugas kaimo ir atokiose vietovėse.
RRT savo sprendimą dėl aukciono sąlygų turėtų pranešti po savaitės, o aukcioną planuojama pradėti šių metų pabaigoje. Anot M.Žilinsko, aukcionas gali baigtis kitų metų sausio ar vasario mėnesiais.
