Veiksmas mus nukelia į dvylika Kobolo kolonijų. Prieš kažkiek laiko čia gyvenantys žmonės išrado robotus sailonus (angl. Cylon). Šiems nelabai patiko būti išnaudojamiems tiek kare, tiek industrijoje, tad kilo pirmasis sailonų karas. Į šio konflikto vidurį buvome įmesti originalioje „Deadlock“ žaidimo kampanijoje. O „Ghost Fleet,“ kaip ir kiti šio žaidimo DLC papildymai, tęsia šią istoriją. Žaisdami galime net įkelti savo išsaugotas flotiles! O ir naujokams bijoti nereikia – „Ghost Fleet“ galima rasti animacinį filmą, glaustai apžvelgiantį ankstesnius įvykius.
Pirmojoje BGS:D kampanijoje gavome valdyti mobilų laivų statybos doką – kosminę stotį „Daidalos“ ir jos statomas jungtines kolonijų flotiles. Taip pat turėjome prižiūrėti visas dvylika kolonijų ir rūpintis, kad kuri nors iš jų nepabėgtų į sailonų glėbį. „Ghost Fleet“ tiek žemėlapis daug mažesnis, tiek ir žaidimo mechanikų mažiau. Nebereikia nervingai žvalgytis į politinę kolonijų situaciją, pakanka stebėti priešų grėsmės rodiklius. Siužetinės misijos šiuos rodiklius kilsteli, o atsitiktinės jį sumažina.
Bet kad ir kokia misija užsiimsite ar kurioje kampanijoje būsite (tikrai daug vandens nutekėjo kol nuo „Daidalos“ valdymo perėjome prie nepriklausomų „Galactica“ nuotykių), esmė bus kovose. Abu žaidėjai vienu metu nustato savo laivų trajektorijas ir veiksmus. O tada laikas vėl pradeda bėgti ir keletą sekundžių negali nieko daryti, tik stebėti mūšio eigą. Tada laikas vėl sustoja ir galima veiksmus planuoti toliau.
Kitaip, nei panašaus stiliaus žaidime „Battlefleet Gothic: Armada“, „Deadlock“ leidžia laivams ne tik judėti vienoje plokštumoje, bet ir pakeisti skrydžio aukštį. Tačiau tai nėra visavertės 3D kovos kaip kad buvo serijoje „Homeworld“. Geriau įsivaizduoti tai kaip dirižablių mūšį: gali judėti pirmyn-atgal, sukiotis ir net palengva keisti aukštį, bet nebus taip, kad pastatysi laivą ant uodegos ir plieksi priekyje įmontuotais ginklais į oponento pilvą. Tiesa, žaidime dar egzistuoja ir naikintuvų eskadrilės, kurios per daug nepergyvena dėl judėjimo apribojimų.
Manevravimas yra labai svarbi „Deadlock“ dalis dėl dviejų dalykų: ginklų šaudymo krypties ir laivo šarvų lygio. Paimkime, pavyzdžiui, kukliąją kolonijinę „Manticore“ korvetę: ji turi neblogą priekyje įtaisytą ginklą ir porą mažų bokštelių, šaudančių atgal. Vadinasi, norėsite, kad jos priekis būtų visada atsuktas į priešą, o tai nėra lengva užduotis, kai laivai nuolat juda ir negali tiesiog stovėti vietoje. Jei „Manticore“ į taikinį atsuko šoną, tai ne kažkiek iš jos ir naudos. To negalėtum pasakyti apie „Adamant“ klasę, kurios ginklų baterijos yra sutelktos šonuose.
Panašius dalykus reikia apmąstyti ir kalbant apie šarvus. Kiekvienas laivas turi tam tikrą šarvų kiekį priekyje ir gale, šonuose, viršuje ir apačioje. Tai nėra atsistatantis energijos skydas ar koks nors faktorius, pagal kurį sumažinama žala laivui. Šarvai tirpsta laivui sulaukiant priešiškos ugnies. O kai pramuši šarvus tam tikrame sektoriuje, pradedi sekinti laivo sveikatos stulpelį. Tad manevrų metu labai svarbu į priešą atsukti dar nepažeistą laivo sektorių. Juolab, kad kovos metu tik specialūs laivai gali atstatyti šarvus ar sveikatą – bet ir tai ne tiek, kad galėtum į tokius klausimus numoti ranka. Be to, tokie pagalbiniai laivai yra ir reti, ir apsaugoti iš esmės dviejų sluoksnių tualetinio popieriaus. Tad atsipalaiduoti ir sulaužyti žaidimą čia tikrai nepavyks.
„Deadlock“ laivai nėra šiaip kriaušės, kurios gali gerti žalą iki tol, kol visiškai subyrės. Kiekvienas iš jų turi posistemes, atsakingas už tam tikras laivo funkcijas. Jos yra pažeidžiamos pramušus šarvus tam tikruose sektoriuose. Nelaimei, gali taisyti tik vieną sistemą vienu metu, tad reikės išmokti suteikti tam tikriems veiksmams prioritetą. Aišku, dažniausiai turbūt rūpės ugnies kontrolė, bet yra pasitaikę atvejų, kai buvo iškirsta laivo navigacijos sistema ir tas kurį laiką sklendė tiesia linija.
Beje, kolonistų ir sailonų laivai skiriasi ne tik išvaizda ir konfigūracija, bet ir požiūriu į posistemes. Žmonės negali jų pajėgumų skirstyti individualiai, bet gali bendrą laivo būklę reguliuoti tarp gynybos ir atakos ekstremumų. Jie taip pat gali nusispjauti į tokius niekus ir tiesiog sukoncentruoti energiją į variklius. Sailonai to padaryti negali, tačiau jie geba perkelti procesoriaus galią iš vienos posistemės į kitą. Erdvėlaivio spartinimas? Turbūt to niekad nedarėte realiame gyvenime, bet žaidime teks! Robotai taip pat gali nulaužti tavo laivus, o tai leidžia jiems pažeisti posistemes net nepramušant šarvų. Laimei, tai padaryti gali tik pora pakankamai trapių priešo laivų tipų.
Kalbant apie laivų trapumą, kampaniją būtina žaisti pasirinkus du svarbius dalykus: laivų patirties kaupimą ir flotilės žalos išsaugojimą po mūšio. Pirmasis punktas svarbesnis, nes tai padeda žaidėjui prisirišti prie turimų laivų ir rūpintis jų išgyvenimu ne vien dėl to, kad po mūšio nereiktų naujų statyti. Antras punktas yra daugiau mažiau smulkmena, bet vis tiek tampa šiokiu tokiu paskatinimu kovoti geriau.
Tiek kovoje, tiek žiūrint į kampanijos žemėlapį, „Deadlock“ yra gražus žaidimas. Vartotojo sąsaja yra pakankamai retro stiliaus, kad primintų Pirmojo sailonų karo laikų technologiją tiems, kurie yra serialo fanai. Laivų susirėmimai atrodo labai gerai, ypač kai turi laiko juos stebėti, nes kovos metu negali nieko kontroliuoti. Tai buvo viena didžiausių „Battlefleet Gothic: Armada“ problemų – viskas labai gražu, bet smarkus mikrovaldymo krūvis nepaliko laiko niekuo grožėtis.
Skamba žaidimas irgi neblogai. „Deadlock“ kūrėjai įdėjo labai daug pastangų, kad visi kampanijos dialogai būtų įrašyti. Gaila, kad neparinko jiems geresnių žodžių, o veikėjams – dailesnių portretų. Kovos metu pilna foninių laivų pašnekesių, vienas DLC buvo skirtas iš esmės vien jiems praturtinti. Muzika irgi yra graži, nors ir nelabai įsimenanti. Bet kai jau esi kovoje, tai ji tikrai gerai skamba ausyse.
„Battlestar Galactica: Deadlock“ yra turbūt geriausias kosminių kovų žaidimas, pasirodęs per pastaruosius kelis metus. Bendrai norėčiau pasakyti, kad ši komanda būtų sukurpusi daug geresnę „Battlefleet Gothic“ adaptaciją, negu mes gavom. Taip, BFG yra labai gražus, bet „Deadlock“ yra daug geresnis žaidimas. Idealiame pasaulyje viename žaidime sujungtume abiejų kūrėjų komandų stipriąsias puses. Bet mūsų pasaulyje turime rinktis, todėl siūlau rinktis „Deadlock“.
