Pasak veterinarijos klinikos „Begemotas“ gydytojo, traumatologo–ortopedo Luko Mačiulio, jei gyvūnas tinkamai auginamas, maitinamas, gauna pakankamą fizinį krūvį, galima tikėtis 80 proc. sėkmės, kad sąnariai bus sveiki arba problemos bus tik minimalios, tačiau jei yra genetinis polinkis sirgti sąnarių ligomis, visiškai jų neįmanoma apsaugoti.
Sąnarių ligomis serga ir šunys, ir katės
Augintinių sąnarių ligas lemia genetika – labiau linkę sirgti didžiųjų veislių šunys: vokiečių aviganiai, labradoro retriveriai, auksaspalviai retriveriai, dobermanai, Vidurio Azijos aviganiai, spanieliai, bokseriai, Berno zenenhundai, rotveileriai ir kt.
„Taip pat turi įtakos antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Jei augintinis turi gerą apetitą, daug ėda, jo masė didėja, o juda mažai, papildomai apkraunami ir nukenčia sąnariai. Svarbu tinkamai subalansuoti ir mitybą – jei šuo negauna mikro ir makro elementų, ypač tie, kurie maitinami tik žalia mėsa, hialuroro rūgšties, papildų – sąnarių ligos palaipsniui išryškėja. Įtakos turi ir senėjimo procesai bei mikro traumos“, – pasakoja veterinarijos gydytojas L.Mačiulis.
Jei augintinis turi gerą apetitą, daug ėda, jo masė didėja, o juda mažai, papildomai apkraunami ir nukenčia sąnariai.
Sąnarių ligos vargina ne tik šunis, bet ir 85 proc. kačių: Meino meškėnų, persų, britų trumpaplaukių, škotų nulėpausių veislių ir kt. Tik skirtingai nuo šunų, katės labai slepia simptomus ir šeimininkams sunku pastebėti augintinių sveikatos pokyčius. „Atkreipkite dėmesį, jei katės pradeda vengti fizinio krūvio, dažniau guli, miega. Žmonės galvoja, kad toks katės būdas, tačiau taip gali pasireikšti sąnarių ligos“, – akcentuoja L.Mačiulis.
Sąnarių pakitimai atsiranda nuo 4 mėn. amžiaus
Augintiniams diagnozuojamos priekinių galūnių sąnarių ligos – alkūnės sąnario displazija, peties osteochondritas, riešo tiesiųjų sausgyslių traumos ir užpakalinių galūnių: kulno sąnario raiščių plyšimas, kelio raiščio ir menisko plyšimai, klubo sąnario displazija.
Alkūnės ir klubo sąnarių displazija – daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Šios ligos 15–40 proc. atvejų yra paveldimos ir būdingos ne tik didžiųjų veislių šunims, bet ir mažųjų, „trumpakojų“ – taksų, buldogų, terjerų veislėms. Pakitimai sąnaryje atsiranda šuniukams augant 4–6 mėnesyje, kai dėl sutrikusio kaulo vystymosi pažeidžiamos kaulą maitinančios kraujagyslės. Sąnario displazijos simptomus galima pastebėti tik vėlesnėse ligos stadijose, kai šuniukas pradeda šlubuoti, pakinta eisena.
Skausmingos uždegiminės ligos
Didelių veislių, fiziškai aktyviems, nutukusiems ir pagyvenusiems šunims pasireiškia sąnarių uždegiminė degeneracinė liga – artritas, kurį lemia mikro traumos, sumažėjęs sąnarių skysčio kiekis, raiščių plyšimas, osteochondrozė ir kitos priežastys.
Sąnarių būklę pirmiausia įvertina ortopedas, jei reikia skiriamas rentgeno, ultragarso tyrimas, sudėtingesniais atvejais – magnetinis rezonansas arba kompiuterinė tomografija. Pastarieji du tyrimai atliekami taikant bendrą nejautrą. Taip pat sedacijos reikia ir darant rentgeno nuotrauką.
Konservatyvus ir chirurginis gydymo būdai
Sąnarių ligos gydomos konservatyviai, vaistais nuo skausmo, taikomos įvairios terapijos, atliekama gydomoji mankšta, reikalingas poilsio rėžimas. Jei nepadeda šie būdai, prireikia chirurginio gydymo, kurio metu atstatomas anatomiškai pakitęs sąnarys, jis fiksuojamas, įdedamas implantas. „Gyvūnams gali būti keičiami sąnariai dirbtiniais kaip ir žmonėms. Dažniausiai keičiami stambesni sąnariai – kelių, alkūnės, klubų, retai – peties. Tai brangiai kainuojančios operacijos, kurių kaina prasideda nuo 1000 eur“, – teigia L.Mačiulis.
Negydomos sąnarių ligos sukelia didelius skausmus, uždegimus, kaupiasi skystis, sąnariai tinsta, mažėja mobilumas, gyvūnas sunkiai vaikšto, vengia priminti koją. „Uždelstų atvejų pasitaikydavo anksčiau, dabar šeimininkai yra labai atsakingi ir rūpinasi augintinių sveikata, laiku kreipiasi į veterinarijos kliniką“, – pažymi veterinarijos klinikoje „Begemotas“ dirbantis L.Mačiulis.
Taikomos procedūros panašios kaip ir gydant žmones
Anot veterinarijos gydytojo, besivystantis mokslas ir naujos technologijos palengvina gyvūnų sąnarių ligų gydymą: „Metodai ir priemonės veterinarijoje mažai kuo skiriasi nuo žmonių medicinos, atliekamos panašios procedūros.“
L.Mačiulis pasakoja, kad artritas gydomas hialurono injekcijomis į sąnarį, sausgysles, kapsulę tarp sąnarių: „Hialurono rūgštis tarsi sutepa sąnarį iš vidaus“.
Taip pat taikoma ir trombocitais praturtintos plazmos terapija (PRP), kuri mažina skausmą ir uždegimą. Šį gydymo būdą augintinių šeimininkai pasirenka dėl terapijos efektyvumo, mažos komplikacijų rizikos ir minimalios intervencijos.
Atliekant PRP terapiją, iš gyvūno paimamas kraujas, iš kurio išskiriama itin veiksminga trombocitais praturtinta kraujo plazma ir iš karto sušvirkščiama gyvūnui į gydymo vietą. Teigiamas efektas pastebimas jau po vienos injekcijos, priklausomai nuo ligos, injekcijas reikia kartoti kas mėnesį.
Gydomosios injekcijų terapijos
Pasak L.Mačiulio, populiarėja ir lazerio terapija, kurios metu audiniams stimuliuoti taikoma šviesos energija. Tai neinvazyvus gydymo būdas, lazeriai stimuliuoja ląstelių metabolizmą, sumažina uždegimą, malšina skausmą, padeda gyvūnams išvengti sąnarių problemų. Skiriamas gydymo kursas, procedūros atliekamos kasdien arba kas antrą dieną.
Sąnarių ligas gydo ir vandens terapija – reabilitacijos centre su gyvūnais dirba kineziterapeutai, reabilitologai. Hidroterapija padeda numalšinti skausmą, padidinti sąnarių judesių diapazoną. Naudojant povandeninį bėgimo takelį sustiprėja raumenų jėga ir ištvermė, reikalinga sveikiems sąnariams. Fizinis krūvis padeda atsikratyti antsvorio, o mankšta vandenyje tausoja sąnarius. Jei šuo kenčia nuo vieno sąnario artrito ir dėl kompensacinių judesių greičiau susidėvi kiti sąnariai, hidroterapija padeda išvengti ar sulėtinti osteoartritą.
Tikrinkite kartą per metus
Pasak veterinarijos klinikoje „Begemotas“ dirbančio L.Mačiulio, augintinio sąnarius apsaugo racionali mityba – svarbu, kad nedidėtų riebalinė masė. Taip pat reikalingi maisto papildai sąnariams, tinkamai parinktas fizinis krūvis – jei šuns veislė nėra sportiška, ne visada tinka aktyvūs fiziniai užsiėmimai, geriau rinktis lėtesnius pratimus ar reguliarų pasivaikščiojimą. „Tinka lėtas bėgimas, plaukimas, mankšta ant bėgimo takelio – visi fiziniai pratimai turi būti suderinti su gydytoju ortopedu arba kineziterapeutu. Prieš atliekant pratimus, būtinai reikia apšilimo, kad apsaugotumėte augintinį nuo traumų“, – sako gydytojas.
Gydytojas patikrina raumenų išsivystymą, tonusą, sąnarių būklę ir gali numatyti, kaip išvengti sąnarių problemų ateityje.
Didelių veislių gyvūnų šeimininkams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog augintinis jaučiasi gerai, nešlubuoja, rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas veterinarijos ortopedijos specialistą. „Gydytojas patikrina raumenų išsivystymą, tonusą, sąnarių būklę ir gali numatyti, kaip išvengti sąnarių problemų ateityje“, – pataria veterinarijos gydytojas, traumatologas-ortopedas L.Mačiulis.