Daugiau straipsnių

Žaliosios Vilniaus erdvės – kaip ir kodėl būtina saugoti miesto gamtą?

Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

Nors Vilnius demonstruoja siekį tapti Europos Žaliąja sostine 2025 metais, patys vilniečiai žaliąsias ir laisvalaikio erdves savo mieste vertina 6,6 balo iš 10, rodo „Darnu Group“ inicijuotas tyrimas. Absoliuti dauguma vilniečių teigia, kad jiems rūpi namus supančios erdvės, o psichologai ir mokslininkai antrina, kad žalioji aplinka dovanoja mums ne tik švaresnį orą, bet ir sveikatą.

Bernardinų sodas

Nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“ skelbia straipsnių ciklą, pagrįstą atliktu išsamiu Vilniaus miesto gyventojų tyrimu „Gyvenimo kokybė“. Šis tyrimas nagrinėja svarbiausius kokybiško gyvenimo sostinėje kriterijus: susisiekimą, saugumą, švarą ir tvarką, žaliąsias ir laisvalaikio erdves bei paslaugų pasiūlą. Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti tyrimas.darnugroup.lt

Žaluma žmones veikia teigiamai

Tyrimas „Gyvenimo kokybė“ parodė, kad net 93 proc. vilniečių gyvenimo kokybei svarbios aplink jų rajoną esančios žaliosios ir laisvalaikio erdvės. Tiesa, kone pusė apklaustų gyventojų (45 proc.) mano, kad šalia jų namų esančių žaliųjų ir laisvalaikio erdvių būklė per pastaruosius metus negerėjo, o apie 11 proc. teigia, kad pablogėjo.

„Mokslininkai yra įrodę, kad žaliosios erdvės mieste teigiamai veikia čia gyvenančių žmonių emocinę būklę ir gerą savijautą“, – kalba psichologė Genovaitė Petronienė. Anot jos, žalioji aplinka ne tik dovanoja gryną orą, bet ir veikia raminančiai, todėl būdamas gamtoje žmogus randa ramybę, mažėja įtampa, stresas, taigi, gerėja ir savijauta.

Psichologės teigimu, toks žmogaus santykis su gamta yra kilęs iš seniausių laikų – žalia aplinka veikia pasąmonę ir informuoja, kad tai yra taiki ir saugi vieta, kurioje greičiausiai bus maisto. „Kaip rodo praktika, žaliųjų erdvių trūkumas sukuria daugiau įtampos, nerimo, nusivylimo, o į didmiesčius atsikraustę žmonės jaučiasi tarsi betono džiunglėse ar narve, iš kurio niekaip negali ištrūkti“, – teigia psichologė.

Reikšmė – milžiniška, bet pasiskirstymas netolygus

Kaip teigia urbanistas Martynas Marozas, pagal įstatymus Vilniuje bendras rekreacinės paskirties želdynų plotas, turėtų sudaryti apie 25 kvadratinius metrus vienam gyventojui. Iš jų – rajoninių želdynų plotas turėtų siekti apie 10 kv. m. gyventojui, taigi 10 tūkst. gyventojų kvartale turėtų būti apie 8 ha parkų erdvių. Vis tik, kaip pastebi urbanistas, žaliosios erdvės pasiskirsčiusios labai netolygiai – vienuose miesto rajonuose želdynų koncentracija yra didelė, o kituose – jų trūksta.

15min archyvo nuotr./Vilnio parko panorama
15min archyvo nuotr./Vilnio parko panorama

Urbanisto teigimu, Vilniuje yra apie 650 tūkst. gyventojų, taigi, viso sostinėje turėtų būti apie 455 ha parkų ir želdynų, o vien Vingio parkas sudaro daugiau kaip trečdalį (157 ha) jų. Anot jo, toks parkas pačiame miesto centre yra didelė nauda, tačiau želdynai turėtų vystytis ir kituose sostinės rajonuose.

„Žaliosios erdvės miestuose šiandien atlieka ne tik estetinę ar rekreacinę funkciją, bet kartu jos yra tarsi milžiniškas natūralus miesto „šaldytuvas ir oro drėkintuvas viename“, o ateityje, keičiantis klimatui, mums jo reikės vis galingesnio“, – sako M.Marozas. Pasak jo, medžiai sugeria iš žemės gruntinį vandenį, jį išgarina per lapus, todėl tose vietose, kur auga medžiai, geriau saugoma drėgmė ir vėsa. Tokiu būdu želdynai prisideda prie oro kokybės bei mikroklimato reguliavimo bei dirvos erozijos prevencijos.

Būtinas dėmesys brandiems medžiams

Mokslininkas, kraštovaizdžio dendrologas Algimantas Bacevičius sako, kad nors Vilniuje vyksta nemažai želdynų iniciatyvų, trūksta profesionalaus požiūrio ir ilgalaikių žaliųjų erdvių plėtros gairių, kurios galėtų lemti sostinės augaliją ateinančius 50 metų. Vilniaus savivaldybės duomenimis, šiais metais sostinėje bus pasodinta apie 4 tūkst. medžių, 40 tūkst. krūmų ir 20 tūkst. vijoklių, tačiau mokslininko teigimu, tik brandūs medžiai, sulaukę 30 – 40 metų, pradeda nešti akivaizdžią naudą ir sudaro galimybę vystytis bioįvairovei.

„Didžiausias sostinės iššūkis artimiausiais dešimtmečiais turėtų būti išsaugoti tai, kas pasodinta, ir turėti kuo daugiau brandžių medžių“, – sako A.Bacevičius. Jo teigimu, paprastai Vilnius susiduria su trimis pilkais žiemos-pavasario mėnesiais, kai dulkės ir transporto tarša itin viršija normas, todėl miestui būtina vystyti filtracinius želdynus, kurie užtikrintų geresnę oro kokybę miestiečiams.

Pasaulio banko duomenimis, apie 70 proc. CO2 emisijos generuojama miestuose, o vienas brandus medis gali sugerti iki 150 kg CO2 per metus. Vilniuje dominuoja savaiminiai klevai, gatvių pakraščiuose tikslingai sodinamos liepos, beržai, tačiau mokslininkas rekomenduoja pasidomėti ir ąžuolais, kurie yra tvirtesni, atsparesni vėjovartai, geriau saugo drėgmę ir vėsą.

Situaciją gerinti turi ne tik miestas, bet ir verslas – vystant naujas teritorijas medžius galima ne pjauti, o juos perkelti į kitą vietą, kurioje jų trūksta.

Anot jo, įrengiant filtracinius želdynus, medžiai turėtų būti įsodinami į visžalę gyvatvorę, užtikrinant jų laistymą ir ilgaamžiškumą. Tam reikalingi ir architektūriniai sprendimai – numatytos vietos šalia gatvių, įrengta apsauga, lietaus vandens surinkimo ir laistymo sistemos.

Žaliųjų erdvių apsaugai – verslo dėmesys

„Darnu Group“ inicijuoto tyrimo duomenimis, apie 17 proc. Vilniaus gyventojų mano, kad žaliausias miesto rajonas yra Verkiai, 15 proc. – Žvėrynas, 11 proc. – Antakalnis. Dar geriau savo gyvenamuosius rajonus vertina čia gyvenantys žmonės: tai, kad jų rajonas yra žaliausias Vilniuje, mano 60 proc. Verkių gyventojų, 58 proc. Antakalnyje ir 47 proc. Žvėryne gyvenančių respondentų.

„Vilniečiai džiaugiasi žaliosiomis erdvėmis, nes istoriškai Lietuvos sostinė visuomet buvo žalia, čia kūrėsi rezidencijos, dvarai su želdynais ir parkais. Net ir šiandien natūrali gamtos erdvė suvokiama kaip didelė pridėtinė vertė, išskirtinumo elementas, kuris yra itin svarbus renkantis būstą ir galvojant apie sveiką bei kokybišką laisvalaikį“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė. Dėl šios priežasties, jos manymu, reikėtų orientuotis ne tik į dabartinių erdvių išsaugojimą, bet ir naujų kūrimą, visuomenės edukaciją, kas leistų sukurti sveikesnę pusiausvyrą mieste tarp žmogaus įtakos ir gamtos natūralumo.

15min archyvo nuotr./Vilniaus žaliosios zonos
15min archyvo nuotr./Vilniaus žaliosios zonos

„Situaciją gerinti turi ne tik miestas, bet ir verslas – vystant naujas teritorijas medžius galima ne pjauti, o juos perkelti į kitą vietą, kurioje jų trūksta. Be to, gamtai daromą poveikį būtina švelninti nuosekliai formuojant naujus želdynus ir parkus, inicijuojant jos saugojimo veiklas, priežiūrą ir, svarbiausia, reguliariai edukuojant visuomenę. Tikime, kad visa tai šiandien yra būtina atsakingo verslo veiklos sąlyga, daranti reikšmingą įtaką mūsų ir ateities kartų gerovei“, – patirtimi dalinasi jau eilę metų gamtą puoselėjančios įmonės „Darnu Group“ atstovė.