Daugiau straipsnių

Kintamos ar terminuotai nekintančios palūkanos: kurias vertėtų rinktis imant būsto paskolą

Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

Neapibrėžtumas dėl ateities ir vis dar kylantis EURIBOR rodiklis ragina turinčius būsto paskolą ar dar tik besiruošiančius ją imti atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto paskolos produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Kintamos ar terminuotai nekintančios palūkanos: kurias vertėtų rinktis imant būsto paskolą

Kiekvienas būsto paskolą imantis žmogus privalo bankui grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet ir sutartyje numatyto dydžio palūkanas. Galima sakyti, kad tai yra kaina, kurią asmuo moka už galimybę pasinaudoti pinigais, skirtais nuosaviems namams įsigyti. Ši kaina, jos stabilumas bei kitos sąlygos gali skirtis priklausomai nuo žmonių pasirinkimo tarp kintamų ir terminuotai nekintančių palūkanų normų.

Ž.Rakauskaitė akcentuoja, kad tiek kintama, tiek terminuotai nekintanti palūkanų norma turi ir savų pliusų, ir savų minusų.

„Ir kintamos, ir terminuotai nekintančios palūkanos turi tam tikrų privalumų. Vis dėlto priimant sprendimą, kurį variantą įrašyti į būsto paskolos sutartį, kiekvieną atvejį derėtų vertinti individualiai. Todėl gyventojai turėtų atsižvelgti į savo finansines galimybes, norus ar net ateities planus. Jeigu dvejonės kyla net pasvėrus visus už ir prieš, visada galima kreiptis į banko specialistus, kurie pateiks įvairius skaičiavimo modelius“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.

Kintama palūkanų norma – toleruojantiems besikeičiančias mėnesio įmokas

Kintamą palūkanų normą sudaro dvi dalys. Pirmoji – individuali palūkanų marža, nustatoma kiekvienam klientui atskirai.

„Maržą kiekvienam asmeniui bankas nustato individualiai. Tai padaroma dar prieš paskolos suteikimą. Maržos dydžiui įtakos turi įvairūs veiksniai – asmens kredito istorija, įsigyjamo būsto būklė ir paskirtis, skolinimosi laikotarpis, bendradarbiavimo su banku apimtys ir kt. Marža visą paskolos gavimo laikotarpį išlieka vienoda, išskyrus atvejus, kai yra pažeidžiamos kredito sąlygos, – tuomet marža gali būti padidinta pagal sutartyje nurodytas sąlygas“, – teigia Ž.Rakauskaitė.

Antroji kintamų palūkanų normos dalis – kas 3, 6 arba 12 mėnesius perskaičiuojama palūkanų bazė EURIBOR. Koks EURIBOR bus nustatytas tą dieną, kai perskaičiuojamos palūkanos, toks jis išliks nustatytą laikotarpį iki kito perskaičiavimo.

123RF nuotr./Nekilnojamasis turtas
123RF nuotr./Nekilnojamasis turtas

„Svarbu turėti omenyje, kad EURIBOR yra svyruojantis rodiklis ir gali gana stipriai paveikti būsto paskolos mėnesio įmoką. Pavyzdžiui, jeigu asmuo yra pasiskolinęs apie 90 tūkst. eurų, o EURIBOR pakyla nuo 0 iki 2 proc., vidutinė paskolos įmoka gali išaugti apie 100–150 eurų“, priklausomai nuo likusio paskolos laikotarpio, mokėjimo būdo, palūkanų maržos ir pan., – atkreipia dėmesį Ž.Rakauskaitė.

Anot pašnekovės, dėl šios priežasties ši palūkanų norma labiau tinkama žmonėms, galintiems toleruoti mėnesinės įmokos dydžio pokyčius – tiek į jiems palankią, tiek nepalankią pusę.

Terminuotai nekintanti palūkanų norma – norintiems stabilumo

Terminuotai nekintama palūkanų norma nustatoma laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų. Jam pasibaigus, palūkanos automatiškai keičiamos į kintamas arba, šalių susitarimu, gali būti vėl nustatoma terminuotai nekintama palūkanų norma.

„Sutartą laikotarpį klientas moka fiksuotą palūkanų dydį ir jis nesikeičia esant bet kokioms aplinkybėms, Tačiau reikia atsiminti, kad kai klientui yra nustatoma terminuotai nekintanti palūkanų norma, ji visada yra truputį didesnė negu tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma. Tai – už stabilumą sumokama kaina“, – pasakoja ekspertė.

„Terminuotai nekintanti palūkanų norma galėtų būti priimtinesnė žmonėms, norintiems tiksliau planuoti savo finansus, aiškiai žinoti artėjančias išlaidas. Tokiu atveju nereikėtų nerimauti, kas nutiktų, jei EURIBOR rodiklis išaugtų dar labiau ir tektų mokėti didesnes įmokas“, – sako Ž.Rakauskaitė.

Ji taip pat pamini, kad norint keisti sutarties sąlygas nepasibaigus terminuotai nekintančių palūkanų laikotarpiui, gali tekti sumokėti tam tikrus papildomus mokesčius.

„Jei klientas nusprendžia grąžinti paskolą ar jos dalį anksčiau termino, tokiu atveju gali būti taikomas papildomas išankstinio kredito grąžinimo mokestis. Tuo tarpu kintamą palūkanų normą pasirinkę gyventojai su tokiais mokesčiais nesusiduria“, – pažymi „Luminor“ banko būsto paskolos produkto vadovė.

Tipinis pavyzdys: jei suteikiamos būsto paskolos suma yra 80 tūkst. Eur, o kintama metinė palūkanų norma 5,54 %, vienkartinis sutarties mokestis – 400 Eur, sutarties trukmė – 25 metai, minimalus banko paslaugų mokestis – 1,30 Eur per mėnesį, hipotekos įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras” – 8,60 Eur, tai mėnesio įmoka mokant anuiteto metodu, yra 493 Eur, bendra paskolos gavėjo mokama suma – 148 753 Eur, o bendros paskolos kainos metinė norma – 5,74 %.

Svarbu: įkeistas turtas turi būti apdraustas. Notaro mokesčiai, turto vertinimo ir draudimo išlaidos bankui nėra žinomos, todėl neįtrauktos į bendros paskolos kainos metinę normą. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas bus užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka. Įkeitęs turtą ir nevykdydamas kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galite prarasti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.