Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pastebi, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja slogios nuotaikos, nes žmonės jaučia, kad iš jų buvo atimtos šventės. „Visi jaučiasi depresyviai, nes atostogauti labai greitai dar negalėsime. Net jei vasarą galėsime keliauti, ji – taip toli, jog, atrodo, kad iki tos vasaros nebeišgyvensime. Tai baisiai slegia ir erzina. Tai – visų karantinų kaupiamasis efektas.“

Psichoterapeutė tikina, įveikti dabartinę būseną gali padėti paprasti dalykai ir pozityvus požiūris į ateitį, atostogų planavimas, kuris teigiamai veikia žmogaus psichologinę būklę, nes ruošimasis atostogoms primena svajojimą. „Žmogus, kokioje jis kasdienybėje bebūtų, svajodamas gyvena ateitimi, kad jo laukia geras dalykas, tada atsiranda viltis, optimizmas ir tikslas. Todėl pasiruošimas kelionei yra gerai, nes tai į rutiną įneša nuotykio jaudulį, pasaulio pažinimo jausmą“, – pasakoja psichoterapeutė.

Planavimas, svajojimas apie būsimas atostogas gali ne tik pagerinti emocinę būklę, bet ir daryti įtaką darbingumui ar bendravimui su aplinkiniais. Pasak G Petronienės, mintys apie būsimą kelionę pagerina nuotaiką net ir išsiruošusiems keliauti vieniems: „Žmonės, kurie keliauja be draugų ar šeimos, paprastai kelionę planuoja kruopščiau, todėl toks kelionės planavimo būdas, kai yra apgalvojama kiekviena smulkmena, leidžia patirti dar daugiau džiaugsmingų akimirkų, laimės ir vilties.“

123rf.com nuotr./Kelionė

Atostogų nori, bet keliauti bijo

G.Petronienė pastebi, kad teigiamą kelionės planavimo efektą šiuo metu labiausiai trukdo pajusti baimės jausmas. „Žmonės prisimena aplankytus kraštus, keliones ir svajoja apie būsimas, tačiau nuo konkrečių planų ir sprendimų juos atbaido baimė. Labiausiai keliautojai baiminasi, kad nusipirkus bilietus, kelionė neįvyks ir sumokėti pinigai bus prarasti – panašių situacijų būta per pirmąjį karantiną. Žmonės bijo, kad kartosis pavasario scenarijus“, – apibendrina psichoterapeutė.

Tai, kad lietuviai svajoja apie atostogas, tačiau jų planavimui trukdo baimė, rodo ir apklausos. Keltų operatoriaus DFDS užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa tyrė keliautojų planus ir klausė, ar jie jaučiasi saugiai dėl būsimų išvykų. Tyrimas parodė, kad 59 proc. respondentų mano, kad dabar keliauti yra nesaugu, o daugiau nei 62 proc. žmonių neplanuoja keliauti per ateinantį pusmetį, pirmoje vietoje įvardindami baimę užsikrėsti Covid-19, o antroje – susidurti su kelionių ir karantino apribojimais.

Nežinomybės dėl ateities draudimų ir ribojimų situacija keliautojus gąsdina labiausiai. „Viena vertus, norisi keliauti, ištrūkti iš rutinos, kita vertus, apima baimė, kad nusipirkti bilietai bus prarasti dėl pasikeitusios situacijos. Žmonės neplanuoja atostogų taip drąsiai ir aiškiai“, – sako G.Petronienė.

123rf.com nuotr./Pasas

Vis dėlto psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu vyraujanti baimė yra ne atostogų, kelionių planavimo, o valstybės draudimų, naujų netikėtumų baimė: „Šiuo metu žmonės yra jautrūs, išsigandę, tačiau dalis jų ieško ir randa būdų keliauti net ir dabar.“

Kaip nugalėti baimę?

Psichoterapeutė G.Petronienė teigia, kad kelionių baimę galima įveikti racionaliu protu: „Suaugęs žmogus gali blaiviai paskaičiuoti rizikas ir tuo vadovautis, kaip tą daro priimdamas nedideles rizikas finansuose, savo karjeroje. Lygiai taip pat ir su kelionėmis. Racionalaus mąstymo naudojimui trukdo baimės, emocijos, kurias reikia išmokti nuraminti, suprasti, kad tai vaikiška ir reikia tą drebančią mergaitę ar berniuką paglostyti, nuraminti viduje“.

Racionalių sprendimų, kurie sumažintų tikimybę pasikeitus situacijai įstrigti viduryje kelionės ieško ir patys keliautojai. DFDS atliktos keliautojų apklausos duomenimis, beveik 50 proc. respondentų keliavimui per artimiausius šešis mėnesius rinktųsi automobilį. Taip pat 6 iš 10 apklaustųjų atsakė, kad tikėtina, jog ateityje keliautų keltu, nes toks keliavimo būdas suteikia galimybę keliauti savo transporto priemone ir taip jaustis saugiau.

Atliktos apklausos duomenimis 58 proc. keliautojų, kurie keliautų keltu kartu su automobiliu, teigė, jog tokios kelionės privalumas – išeiti ant denio, o 48 proc. teigė, jog taip keliaudami nesijaustų priversti būti vienoje erdvėje su kitais keleiviais.

Tai – racionalių žmonių atsakas į pandemiją, ieškant efektyvių ir saugių būdų išlaikyti kontrolę chaoso sąlygomis, įvertinant rizikas ir naudą. „Racionalūs žmonės žino, kas yra ribojimas, ir ko galima tikėtis“, – sako G.Petronienė.

Kelionių sektorius reaguoja į keliautojų poreikius

DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovo Vaido Klumbio teigimu, praėjusiais metais Baltijos jūroje sumažėjo keleivių srautai, beveik nebeliko laisvalaikio ir atostogų keliautojų, tačiau poreikis keliauti ilguoju laikotarpiu niekur nedingo: „Mūsų tyrimo duomenimis, net 60 proc. asmenų lankytis užsienyje planuoja per šventes – 29 proc. keliautų per mokinių žiemos, Velykų ir vasaros atostogas, o 30 proc. apklaustųjų keliautų kitu metu.“

123rf.com /Keliautojas

Reaguojant į keliautojų baimes ir nuolat kintančią situaciją, įmonė pakeitė savo bilietų pardavimo politiką ir perkantiems išankstinius bilietus sudaro galimybę pasikeitus planams vieną kartą perkelti kelionę į kitą datą be papildomo mokesčio.

„Iš apklausų matome, kad keliautojai bijo neaiškumo, nežinomybės, nuolat kintančių taisyklių, todėl ir planuoti į ateitį dabar nedrąsu. Kaip keltų operatorius iš savo pusės sudarome sąlygas planuoti keliones be baimės. Atliepiame mūsų klientų nerimą ir taikome 100 proc. garantiją, kad pasikeitus planams bus galima pakeisti kelionės datą ir į užsienį keliauti patogiu ir saugiu metu“, – patikino Vaidas Klumbys.

Visuose DFDS keltuose nuo pandemijos pradžios imtasi papildomų saugumo priemonių: įrengtos dezinfekcinės stotelės, keleiviams nuolat primenama griežtai laikytis kaukių dėvėjimo ir atstumo taisyklių, apmokoma kelto įgula. „Suprantame, kad pandemija pakeitė keliautojų įpročius ir lūkesčius, todėl keičiamės ir mes. Siekiame, kad kelionės planavimas keltų ne galvos skausmą, o teigiamas emocijas“, – sako Vaidas Klumbys.