Patagoninė verbena
Renkantis šias verbenas dažnai dvejojama dėl jų aukščio (auga iki 1,2 m ir beveik 0,5 m pločio), baiminamasi, kad vėjas nulenks arba smulkūs žiedai nebus tokie dekoratyvūs. Tačiau kartą surizikavęs retas pasigaili.
Šios gėlės nuostabiai atrodo gėlynuose, o sukomponavus su kitais augalais nebetrukdo nei aukštis, nei smulkūs žiedai. Jos suauga į gražų, tvirtą kerą, bet, atrodydamos tarsi ažūras, neužstoja kitų augalų. Pradeda žydėti gana anksti ir žiedais džiugina iki vėlyvo rudens (dekoratyvios būna net spalį). Nors mūsų klimato juostoje jos nežiemoja, bet prisisėja ir kitais metais vėl sudygsta, suauga ir sužydi.
Patagoninės verbenos gana atsparios, mėgsta saulėtas vietas, o derinamos su varpiniais augalais sukuria laukinės pievos vaizdą. Apskritai, gausus šakojimasis ir smulkūs žiedukai verbenai padeda sukurti žaismingą atmosferą gėlyne. Negana to, ją galima derinti prie beveik visų augalų – tereikia apsispręsti, pagal kurį kriterijų: spalvas ar aukštį. Beje, patagoninės verbenos džiugina ne tik gausiu bei ilgu žydėjimu, bet ir dažnai jas lankančių drugelių ar bičių vaizdu!
Rudbekijos
Tai turbūt daugeliui girdėtas pavadinimas ir puikiai žinoma gėlė. Ryški, žaisminga, ji gali tapti gėlyno akcentu. Rudbekijų yra įvairių rūšių, skiriasi jų aukštis, žydėjimo laikotarpis ir žiedų išvaizda. Todėl galima kurti gėlyną vien tik iš skirtingų rūšių rudbekijų arba atsižvelgiant į poreikius dėl augalo aukščio ar žiedų spalvos derinti jas su kitais augalais.
Priklausomai nuo rūšies, rudbekijos gali būti vienmetės ir daugiametės, todėl planuojant gėlyną verta į tai atsižvelgti. Tačiau vienmetės, būna, prisisėja, todėl kitais metais gali nustebinti sudygusius gausa.
Šios gėlės pakenčia sausrą, kaitrą, tiesioginę saulę, bet žiedais džiugins ir augdamos daliniame pavėsyje. Priklausomai nuo rūšies, žydi nuo vasaros vidurio iki spalio ar ilgiau. Žiedai ryškūs, stambūs, geltonai rudų atspalvių, todėl puikiai dera tiek su įvairiais smilginiais augalais, tiek su kitais žydinčiais augalais. Gali puikiai augti ir didesniuose vazonuose, ir dirvoje. Žiedai ne tik gražūs, bet ir ištvermingi, pamerkti vazoje išsilaiko iki savaitės, o sudžiovinti į puokštes būna beveik tokio pat ryškumo, kaip žydėdami lysvėje.
Viržiai
Tai turbūt populiariausi vasaros pabaigos ir rudens augalai. Ir ne be priežasties tas jų populiarumas. Neskaitant begalinės spalvų įvairovės, jie dar ir visiškai nelepūs. Pasodinti į rūgštesnę dirvą džiugins iki pat vėlyvo rudens.
Viržiai daugiamečiai, žiemai jų nereikia nukirpti, galima pridengti eglišakėmis, kad apsaugotų nuo didesnių šalnų žiemą ar per kaitrios saulės pavasarį. Apkarpomi tik pavasarį, kai jau būna daugmaž nekintanti temperatūra, praėjęs didesnių šalnų pavojus. Nukirpti reikia nurudusius stiebelius, paliekant apie 2–4 cm ir netrukus pasirodo nauji, kurie žiedais apsipila vasaros pabaigoje.
Dėl savo spalvinės įvairovės, viržiai dera beveik prie visko. Puikiai atrodo ne tik loveliuose, vazonuose, bet ir tiesiog gėlynuose ar kapinėse. Spalvingumo nepraranda net užkloti sniegu, o saugiai palikti terasoje gali džiuginti neįtikėtinai ilgai.
Chrizantemos
Jos po truputį pradeda išsikovoti savo vietą po saule ne tik kapinių aplinkoje, bet ir namų gėlynuose. Vis dar gajus mitas, kad chrizantemos (kaip ir našlaitės) skirtos tik kapinėms, nes jos žydi ilgai, nebijo nedidelių šalnų ir žiedais džiugina net lapkričio mėnesį. Bet kaip gražiai jos gali papuošti jūsų aplinką.
Augdamos nedideliais, bet tvarkingos apvalios formos krūmais, sukuria jaukumo įvaizdį. Kupstas apsipila žiedais. Per juos beveik nesimato žalių lapelių. Yra labai atsparios, nebijo saulėtų vietų, net ir esant kelių laipsnių šaltukui intensyviai žydi.
Šiais laikais toks platus chrizantemų spalvų pasirinkimas, kad derinti jas galima prie bet ko. Ruošiantis Helovinui, chrizantemos ir moliūgai gali tapti nuostabia puošmena.
Ežiuolės
Skirtingų žiedų formų ir spalvų gausa, ilgas bei gausus žydėjimas – štai kas išskiria ežiuoles iš kitų augalų. Jos pradeda žydėti antroje vasaros pusėje ir žiedais džiugina iki pat vėlyvo rudens. Ežiuolės puikiai tinka tiems, kas nori efektingo vaizdo. Nors augalas visai nereiklus dirvai, reikalauja minimalios priežiūros, tačiau apdovanoja įspūdingais žiedais.
Žiedai taip pat puikiai tinka puokštėms, nes yra gana tvirti, pamerkti išsilaiko ilgai. Ežiuolės svaigina ne tik žiedų gausa, bet ir bičių bei drugelių šokiais ant jų.
Šilokai
Šie augalai iš pirmo žvilgsnio gal ir nesulaukia tiek simpatijų, kiek kokia nors ryškiaspalvė ežiuolė ar rudbekija, bet nereikia jų nuvertinti. Neįtikėtino atsparumo augalas, nebijo nei kaitros, nei dalinio pavėsio, gali išbūti sausras ir vis tiek pradžiuginti žiedais.
Šilokai laikomi rudens augalais, nes dalis jų būtent vasaros pabaigoje sukrauna žiedus. Tačiau yra įvairių veislių, kurios būna visžalės visus metus. Žemaūgiai, smulkesni, visžaliai, šilokai dažniausiai auginami alpinariumuose, o stambesnės rūšys tampa gėlynų sudedamąja dalimi.
Specialistės patarimas
Visos aukščiau paminėtos gėlės gali tapti puikia jūsų rudens gėlyno puošmena. Aišku, verta nepamiršti ir tokių gėlių kaip astrai, rudeniniai jurginai, kraujažolės, zinijos, dekoratyviniai kopūstai, rykštenės, alūnės. Rudeninėms kompozicijoms puikiai tiks ir daugelis foninių smilginių augalų – eraičinai, kelerijos, lendrūnai, visžalės viksvos, miskantai, soruolės ir pan.
Tad, panašu, kad, baigiantis vasarai, nėra ko liūdėti, laikas raitotis rankoves ir atnaujinti savo gėlynus, kad žiedais būtų galima dar ilgai džiaugtis.