Daugiau straipsnių

Eksperimentas: kaip pastato išvaizda veikia mūsų jausmus

Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

69 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų pastato dizainas ar architektūra buvo sukėlę teigiamą ar neigiamą emocinę reakciją, rodo reprezentatyvus nuomonės tyrimas. Lietuvos gyventojai – ne vieninteliai taip reaguojantys į pastatų išvaizdą. Britų iniciatyvos „Humanise“, analizuojančios žmonių santykį su architektūra, tyrimas taip pat parodė panašias tendencijas – trys iš keturių britų sutiko, kad įdomūs pastatai juos priverčia nusišypsoti.

Eksperimentas: kaip pastato išvaizda veikia mūsų jausmus

„Nusprendėme šias tendencijas patikrinti praktiškai dviem eksperimentais. Atlikdami trijų didžiųjų šalies miestų reprezentatyvų nuomonės tyrimą rodėme pastatų nuotraukas ir prašėme pasirinkti kylančias emocijas. Taip pat skirtinguose Vilniaus rajonuose gyvai klausėme praeivių, kaip juos veikia aplinkinė architektūra. Abiem atvejais tendencijos pasitvirtino – pilki ir niūrūs pastatai, dažniausiai sutinkami miegamuosiuose rajonuose, darė neigiamą, įtaką, o įdomesne architektūra pasižyminčios erdvės sukėlė visą pluoštą teigiamų emocijų“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

„Shutterstock“ / „Darnu Group“ nuotr./Eksperimentas: kaip pastato išvaizda veikia mūsų jausmus
„Shutterstock“ / „Darnu Group“ nuotr./Eksperimentas: kaip pastato išvaizda veikia mūsų jausmus

NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotą reprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, įkvėpė pasaulinė „Humanise“ iniciatyva, analizuojanti architektūros įtaką žmonėms. Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Remiantis jo duomenimis, turinio projekte „(Ne)nuobodžių pastatų efektas“ analizuojama, kokį poveikį žmogui daro pastatų architektūra.

Kokias emocijas kėlė pastatai iš nuotraukų

Tyrimo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams buvo rodytos nuotraukos iš dviejų skirtingų sostinės kaimynysčių – sovietinių daugiabučių ir Paupio rajono.

Sovietinių daugiabučių atveju absoliuti dauguma respondentų rinkosi neigiamus jausmus ar emocijas: 55 proc. liūdesį, 50 proc. nuobodulį, 31 proc. nuovargį, 8 proc. įtampą, 7 proc. baimę. Vos 5 proc. apklaustųjų nurodė, kad rodomas pastatas jiems asocijuojasi su ramybe, 4 proc. – su pagarba, o 15 proc., pažvelgus į nuotraukas, nekilo jokių jausmų.

Tuo tarpu Paupio rajonas kėlė visiškai priešingas emocijas: 45 proc. rinkosi įkvėpimą, 42 proc. – džiaugsmą, 41 proc. – ramybę, 24 proc. – laimę, o 11 proc. – pagarbą. Sovietiniams daugiabučiams būdingus jausmus čia nurodė mažuma respondentų: 5 proc. kvartalo nuotraukos kėlė įtampą, 4 proc. – nuobodulį, 3 proc. – liūdesį, o 12 proc. nekilo visai jokių emocijų.

Kokias emocijas kėlė pastatai gatvėje

Antrojo eksperimento metu 15min.lt kartu su operatoriumi apsilankė Vilniaus Paupio, Šnipiškių, Naujininkų bei Senamiesčio rajonuose ir praeivių klausė kaip jie jaučiasi. Su rezultatais susipažinkite vaizdo reportaže:

VIDEO: Eksperimentas: kaip pastato išvaizda veikia mūsų jausmus

„Darnu Group“ kviečia skaitytojus balsuoti, kuris, jų nuomone, didysis Lietuvos miestas yra architektūriškai žaviausias bei kartu pasidalinti, kurie pastatai ar miestų erdvės juos labiausiai įkvepia.

Tą galima padaryti specialiame polapyje čia.