Daugiau straipsnių

Pernelyg sureikšminate išvaizdą? Psichologė atsako, kodėl taip elgiatės ir kur yra riba

Ida Mažutaitienė
GYVENIMAS redaktorės pavaduotoja
Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

Šiuolaikinėje visuomenėje požiūris į senatvę, į sąmoningą jos priėmimą ir rūpinimąsi ja – gerokai iškreiptas, įsitikinusi psichoterapeutė Rosita Pipirienė. Vis dažniau žmonės pasiklysta prioritetuose, netinkamai susidėlioja vertybes, o tada išorinis grožis ir jo siekis užgožia tikrąsias vertybes ir kartais net liguistai imama bijoti senatvės. Pašnekovė tikina, kad dėl to kaltos ir vaikystės patirtys, ir visuomenėje vyraujantys jaunystės kultai, todėl būtina kalbėti apie grįžimą prie vertybių bei amžėjimo, kaip natūralaus proceso įsisamoninimą.

Moterys.

Užstrigę laike

Kiekvienas reiškinys, procesas turi sveiko protos ribas, įsitikinusi psichoterapeutė Rosita Pipirienė. Rūpinamės savo išvaizda, prisižiūrime, sveikatinamės, keliaujame atsigauti į SPA procedūras, naudojame kremus, bet kai manome, kad 55-erių turime atrodyti kaip 20-ies ir tam pasitelkiame intervencijas į kūną, jau kyla klausimas.

Natūraliai rūpintis savo išvaizda bet kuriame amžiuje yra gerai ir labai patartina – tiek sveikatintis, tiek įsigyti stilingesnį rūbą, tačiau esminis dalykas yra tas, kad turime išmokti vertinti, mylėti kūną ir žmogų tokį, koks jis yra.

„Aišku, į šį klausimą galime pažvelgti ir per amžiaus prizmę. Sakykime, ankstyvojoje ir vyresniojoje paauglystėje, arba net iki 25-erių, labai intensyvus ir sureikšmintas rūpinimasis savo išvaizda ir išorine įtaka kitiems, grožiu bei stiliumi yra visiškai natūralus. Šiuo atveju, mes kalbame apie žmogaus raidą, tame amžiuje labai svarbu susirasti socialinį ratą, pripažinimą. Susirasti grupę, kuriai gali priklausyti, jaustis jos dalimi, būti saugus.

Tai liečia ir santuokos, poros, bendruomenės, draugų paieškas. Maždaug tokiu metu žmogus atsiremia į esminius klausimus, mąsto, kokios yra jo vertybės, todėl visos paieškos, kartais atrodančios net labai kardinalios, yra natūralus procesas“, – įžvalgomis dalinosi psichoterapeutė.

Asmeninio archyvo nuotr./Rosita Pipirienė
Asmeninio archyvo nuotr./Rosita Pipirienė

R.Pipirienės teigimu, natūralu ir tai, kad jaunesniame amžiuje žmonės labai sureikšmina išvaizdą, bet problema iškyla tada, kai šiame etape užstringama. Kai žmogus neišgyvena, neišsisprendžia labai svarbių emocinių dalykų tada, kai tam buvo laikas, todėl jie „išlenda“ vėliau – vyresniame amžiuje.

„Galime matyti žmones, kurie minėtus dalykus išgyvena 35-erių, 55-erių ar net 65-erių. Tada pradedamos dėti didžiulės finansinės investicijos ne sveikatai, bet kūno, išvaizdos tobulinimui net iki pavojingų operacijų. Iš psichologinės pusės čia matyčiau užstrigimą tam tikrose fazėse, kai žmogus dėl labai įvairių aplinkos veiksnių negalėjo to išgyventi gamtos nustatytu laiku“, – komentavo R.Pipirienė.

Užblokuoti poreikiai

Kalbėdama apie priežastis, kodėl žmonės lyg užstringa jaunystės etape, o vėliau paauglystės neatliepti poreikiai juos pasiveja, R.Pipirienė įvardijo autoritetų – tėvų, svarbių žmonių, aplinkos – reakcijas į patį raidos etapą.

„Kažkada jaunystėje žmogus galbūt neturėjo galimybių šitaip savęs išreikšti, buvo baudžiamas, uždaromas. Juk tikrai esamę girdėję atvejų, kai paaugliams neleidžiama rengtis kaip jie nori, eksperimentuoti su savo išvaizda.

Aišku, tai turėtų būti sveiko proto ribose, atsižvelgiant būtent į sveikatą, tačiau dažnai kalbantis, nuoširdžiai domintis jaunuoliu, įmanoma tai sutarti ir išspręsti. Bet jokiu būdu negalime „nurašyti“ jo natūralaus noro puoštis, rengtis ekstremaliai ir pan. Aišku, kaip minėjau, saugumo ribose, bet turime į tai žiūrėti su meile, atjauta, kad taip mūsų vaikui dabar reikia“, – tikino psichoterapeutė.

R.Pipierienė pabrėžia, kad, užuot neigę subkultūras, įvairias raiškas, ir vadinę jas nesąmonėmis, turėtume suprasti, kad tai – viso labo savęs paieškos. Jeigu per daug neužblokuojamas šis etapas, tada kur kas rečiau tas užstrigimas pasireiškia vyresniame amžiuje: „Nes jam tiesiog nebėra poreikio dar kartą to pakartoti vyresniame amžiuje, kad tikrai jį išgyventų. Tie mano minėti blokai vėliau virsta negebėjimu priimti kūno brandos, senėjimo.“

123RF.com nuotr./Paaugliai
123RF.com nuotr./Paaugliai

Beje, psichoterapeutė pridūrė, kad šią tendenciją dar labiau sustiprina ir labai aiškus jaunystės kultas visuomenėje, su kuriuo reikėtų labai stipriai dirbti. Tiek televizijoje, tiek reklamose matome tik jaunus ir nepriekaištingos išvaizdos žmones, socialiniai tinklai irgi prie to labai stipriai prisideda, taigi žmogaus galvoje susiformuoja mąstymas, kad turi būti toks ir nekitoks. Sunku kas kartą atsispirti ir susivokti, grįžti prie vertybių, kai visuomenės spaudimas toks didelis.

„Bet pažiūrėkime, kad yra tokių žmonių, kurie tam tikrai atsispiria. Ką jie turi? Jie tiesiog moka save teigti ne išvaizda, o vidumi. Kitaip tariant, tikrąsias vertybes, kurias, paprastai, žmogus vyresniame amžiuje jau ir būna atradęs. O jei būna atradęs, jam jau nebereikia teigti savęs vien išvaizda.“

Psichologė atkreipė dėmesį, kad nedaug kalbame ir apie atvejus, kurių vis daugėja. Kad žmonės, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių užstringa jaunystės kulte ir labai nori būdami 55-erių atrodyti kaip 20-imties, prabėgus kuriam laikui po operacijų atrodo taip, kad net negali išeiti į gatvę, izoliuojasi, patiria vienatvę ir neįsivaizduojamai sunkius išgyvenimus.

„Tada jie jau negali atstatyti ir tos senosios odos, nes ji būna tiesiog sudarkyta. Tai suvokus įvyksta labai daug atkričių, net iki beprotybės.“

Pasaulyje, kur vertybės kiek sumišusios ir žmonės neretai jose pasimeta, galima įžvelgti ir teigiamų dalykų, pastebi „Ergo“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo grupės vadybininkė Meilė Bagdonienė. Anot jos, bendrovės duomenys rodo, kad žmonių rūpestis sveikata, finansine gerove, artimaisiais ar sunkiai susirgus, auga.

„Žiūrint iš mūsų darbo specifikos, matyti, kad žmonių požiūris tikrai keičiasi, ypač vyraujant neramumams išoriniame pasaulyje. Noras jaustis saugiai, bent finansiškai, atsitikus nenumatytai, neplanuotai situacijai, tikrai auga. Tačiau pastebime ir tai, kad žmones dar reikia edukuoti ir pateikti jiems aktualią informaciją apie siūlomus produktus bei jų naudą. Per konsultacijas klientai gauna naudingos informacijos, kurią pritaiko tiek sau, tiek savo šeimos nariams. Sąmoningumas, kad reikia kuo anksčiau pradėti rūpintis tiek sveikata, tiek finansine gerove, tikrai pastebimas“, – komentavo pašnekovė.

Priimti amžėjimą kaip brandą

Žmonės, kurie nesvarsto apie senatvę, nekalba apie ligas ar kritines situacijas, anot R.Pipirienės, neretai tiesiog bijo paties žodžio „senatvė“.

„Jie tiesiog to nepriima, nei apie ligas, nei apie ateitį, kaip bus, kai pasensi, jie negalvoja. Prie šito, beje, labai prisideda ir įvairios reklamos, kurias aš vadinu antireklamomis. Pavyzdžiui, sustabdykite odos senėjimą. Iškart atgrasome žmogų, įdedame į galvą, kad kažkodėl tą senėjimą reikia stabdyti. Bet ir žodžiai pasirenkami ne tie. Visada sakau, kad tai natūralus procesas – žmogaus ir jo kūno branda, juk tame kūne matyti jo išgyvenimai. Tą reikia mokėti priimti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Psichologė pridūrė, kad sprendimus dažniausiai nulemia jo sąmoningumas. Nors pastebimas jaunystės ir gyvenimo, lyg amžino, kultas, reikėtų investuoti į žmonių emocinę brandą, suvokimą, kad amžėjimas yra dovana, nes tik tapdami vyresni imame suvokti daugybę reikšmingų dalykų, o ir paties gyvenimo vertę.

Shutterstock nuotr./Brandi moteris
Shutterstock nuotr./Brandi moteris

„Norėčiau dar atkreipti dėmesį į tai, kad brandos proceso mes ne tik nesustabdysime, net ir keičiant išvaizdą, juk organai sensta. Ačiū dievui, nėra išrasta vaistų, kurie keistų tai. Kodėl sakau ačiū dievui? Nes branda mums turėtų suteikti išminties suvokiant laikinumą. Jeigu mes neigiame savo senėjimą, neigiame būsimą mirtį, gyvename beprasmiai. Tik laikinumo suvokimas, vertinimas kiekvienos dienos, mums suteikia tikrąją prasmę – kad reikia džiaugtis kiekviena akimirka. Jei mes įsivaizduojame, kad esame amžini ir nemirtingi, automatiškai nebranginame gyvenimo“, – svarstė psichologė.

Klaidingi prioritetai

Psichologė atkreipė dėmesį, kad intervencijos į kūną neretai ne tik žaloja sveikatą, psichologiją, bet daro ir neigiamą finansinę įtaką. Pernelyg į išvaizdą susikoncentravę žmonės kūno operacijoms, plastinės chirurgijos procedūros ne tik išleidžia paskutinius ar ilgai taupytus pinigus, tačiau kartais, įnikę į priklausomybes, joms netgi skolinasi.

Psichologė atkreipė dėmesį, kad jei žmogus turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, šeimą, minėtos išlaidos gali tapti labai skaudžios.

Užuot investavę į gyvenimo patirtis, kaupimą, emocinę ir fizinę sveikatą, orią senatvę, apie kurią dažniausiai net nenori galvoti, deja, bet išleidžia pinigus tokia kryptimi, kuri jų senatvę dažnai padaro dar liūdnesne.

Anot „Ergo“ atstovės, labai džiugu, kad žmonės apie ligas ir iššūkius galvoja anksčiau, nes ir medikai akcentuoja, kad, deja, su ligomis susiduriama vis jaunesniame amžiuje, todėl rūpintis savimi niekada nėra per anksti.

Tiesa, noras gyventi tik šia diena ir manymas, kad būsime sveiki amžinai, anot M.Bagdonienės, pastebimas jau kiek mažiau: „Mes, kaip draudimo bendrovė, prie to prisidedame galėdami pasiūlyti apsaugas nuo ligų, kurių sąrašas susideda iš dažnai gyvenime sutinkamų sunkių ligų. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti ir vėžinių susirgimų draudimo apsaugą net nuo pat pirmųjų susirgimo stadijų, kas galbūt net skatina atlikti prevencinius patikrinimus ir kuo anksčiau nustačius šią ligą išvengti skausmingų pasekmių“.

Taigi, pasak R.Pipirienės, idealiausia visada ieškoti aukso vidurio – natūraliai rūpintis savimi tiek jaunystėje, tiek vyresniame amžiuje, mokėti priimti save tokį, kokį, koks esi, ir galvoti tiek apie dabartį, tiek apie ateitį, kad abejose galima būtų pajusti gyvenimo pilnatvę.

Jauskitės ramiau dėl ateities – sužinokite daugiau apie ERGO gyvybės draudimą čia.