Šeštadienio rytą jau 30-ąjį kartą organizuojamas festivalis „Nida'24“ prasidėjo nuo amatininkų ir skanėstų kūrėjų mugė. O po pietų festivalio rengėjai kvietė į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje vyko Agnės ir Giedriaus Arbačiauskų literatūrinis-muzikinis susitikimas „Dar penkios minutės nakties“. O Bardų skvere su programa „Baladės po skrybėle“ gerbėjų laukė kantri muzikos tėvas Virgis Stakėnas.
Didžiajame šeštadienio vakaro koncerte laukė geriausi muzikos grandų hitai. Juos publikai skyrė M.Mikutavičius, I.Valinskienė, K.Kerbedis, O.Vyšniauskas, Č.Gabalis, S.Januška, V.Stakėnas, Ž.Žvagulis ir I.Starošaitė, Agnė ir Giedrius Arbačiauskai, Laura Remeikienė, E.Sipavičius, grupės: „Huge Soul“, „Pelenai“, „Vairas“, „DAR“, „Patruliai“, „Džentelmenai“.
Dalis koncerto buvo dedikuotas grupei „Hiperbolė“. Nidos Šlovės take pristatytos naujos plokštės, kuriose – legendinės grupės „Hiperbolė“ penketuko pirštų, Kastyčio Kerbedžio, Ingos Valinskienės ir neseniai mirusio Gintaro Zdebskio delnų atspaudai. Kiekvienai legendai skirta plokštelė, todėl „Hiperbolės“ narius reikėjo įamžinti glaustai – nugulė jų pirštų antspaudai.
„Planavome įamžinti Kastytį Kerbedį, Ingą Valinskienę ir grupę „Hiperbolė“, tačiau gyvenimas, o tiksliau mirtis, pakoregavo mūsų veiksmus. Netikėtai mirus vienam iš „Nidos“ festivalio himno autoriui G.Zdebskiui, buvo nuspręsta įamžinti ir jo atminimą. Tai pirmas toks atvejis, kai sutikus artimiesiems, buvo įamžintas jau mirusio žmogaus delno atspaudas. Jis buvo nuostabus kūrėjas ir bičiulis....“ – sakė festivalio organizatorius Arūnas Valinskas.
Jis džiaugėsi, kad festivalis „Nida“ vienija – nors niekam niekaip nepavyksta suburti ant scenos visos legendinės grupės „Hiperbolė“, visas penketukas sutiko įsiamžinti Nidos Šlovės take, kur šiai grupei skirtoje plokštėje visi paliko savo nykščių atspaudus.
Naujuosius delnų atspaudus įgyvendinti ėmėsi skulptorius Marius Būda.
„Šis Šlovės takas tapo neatsiejama Nidos dalimi ir traukos tašku, ne tik leidžiančiu pasinerti į muzikos pasaulį, bet ir atskleidžiančiu šios gyvenvietės ryškų, atvirą ir veržlų charakterį. Kiekvienas įspaudas – tai ne tik Lietuvos muzikos sceną kuriančių menininkų įamžinimas, bet ir kvietimas leistis į maršrutą, atskleidžiantį mūsų šalies muzikos istoriją, leidžiantį pažinti ją kuriančias iškilias asmenybes“, – sakė AGATA atstovė Martyna Gudaitė.
Šiemet asociacija AGATA švenčia veiklos 25-metį, o viena iš grupių legendų „Hiperbolė”, kurių įspaudais pasipildė takas, mini 50-metį.
„Nors grupė jau gyvavo, kol mūsų dar nebuvo, mus sieja bendri iššūkiai ir pasiekimai. Ši diena – puiki proga tai prisiminti. Džiugu, kad Šlovės takas kartu yra ir muzikos bendruomenės susitikimo vieta“, – sakė M.Gudaitė.
„Malonu žinoti, kad žmonės lanko šį Šlovės taką, tai jiems svarbu, tai mūsų kultūros dalis, istorija, užrašyta aukso raidėmis ir ji yra Nidoje“, – sakė Neringos miesto vicemeras Narūnas Lendraitis.
Šlovės takas atidarytas 1998-aisiais, siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“, kuriuo buvo skelbiama vasaros sezono pradžia Neringoje. Pirmieji Šlovės take savo rankų įspaudus paliko – festivalio idėjos autorius ir organizatorius Arūnas Valinskas, atlikėjai: Česlovas Gabalis, Veronika Povilionienė, Rosita Čivilytė, Ovidijus Vyšniauskas, šviesios atminties Stasys Povilaitis ir festivalio simbolis – Vytautas Kernagis-Benas.
