Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2008 m. nustatė keletą atvejų, kai buvo bandyta į Lietuvos rinką tiekti deginimosi saulėje, soliariumuose bei savaiminio įdegio kosmetikos gaminius su draudžiamomis ar leidžiamą koncentraciją viršijančiomis medžiagomis.
Apsauginiuose losjonuose nuo saulės, kremuose, losjonuose, skirtuose degintis soliariume, buvo rastos šios draudžiamos medžiagos: metildibromoglutarontrilas, selenas, cholikalciferolis. Savaiminio įdegio kremuose kai kurių konservantų (jodopropinilbutilkarbamato, DMDM hidantoino) koncentracijos viršijo leidžiamas. Šios medžiagos uždraustos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, nenustačius jokio saugaus jų naudojimo kosmetikoje būdo, o ribojamų medžiagų leidžiamos koncentracijos viršijimas taip pat yra nesaugus dėl galimo alerginio, toksinio, kancerogeninio ar mutageninio poveikio.
Apsauginiai kremai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi: žmones gali apimti perdėto saugumo jausmas, o juk netinkamai naudojant kremus galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. O netinkamas tokių kremų naudojimas odos neapsaugo.
Deginantis saulėje viena iš apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių poveikio priemonių yra apsauginiai kremai su apsaugos nuo saulės faktoriais (SPF). Apsauga nuo saulės apibūdinama skaičiais. Kuo jie didesni (pvz.: SPF 30, SPF 50), tuo didesnė apsauga. Dažnai siekiant greitesnio įdegio, pasirenkami kremai su mažesne apsauga, taip pat nesilaikoma dozavimo nurodymų, todėl nepasiekiama reikiama apsauga ir galima gauti per didelę ultravioletinių spindulių dozę.
Taigi net apsauginiai kremai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi: žmones gali apimti perdėto saugumo jausmas, o juk netinkamai naudojant kremus galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. O netinkamas tokių kremų naudojimas odos neapsaugo.
Deginantis soliariume, kremai su SPF nenaudojami. Priešingai, naudojamos priemonės, skatinančios įdegį. Kartais klaidingai manoma, kad deginimuisi soliariume naudojami kosmetikos gaminiai saugo odą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokių gaminių pakuotę. Ženklinant soliariumo kosmetikos gaminius, etiketėje nurodoma, kad jie neapsaugo nuo nudegimų, greitesnio odos senėjimo, odos vėžio, kuriuos gali sukelti UV spinduliai.
Soliariume skirtuose degintis bei savaiminio įdegio kremuose dažnai esama kosmetinių dažų, vadinamųjų bronzantų, kurie iš karto ar po kurio laiko tamsina odos spalvą, bei melanino sintezę skatinančių medžiagų. Vienas dažniausiai naudojamų kosmetinių dažų – dihidroksiacetonas (DHA). Tai medžiaga, kuri reaguodama su odos paviršiuje esančiomis aminorūgštimis, suteikia jai tamsią spalvą. Kosmetikos gaminių su DHA nerekomenduojama naudoti apie akis, reikia stengtis, kad jų nepatektų ant lūpų ir kitų gleivinių. To ypač sunku pasiekti, norint odai suteikti gražų įdegį specialiose kabinose, kur kūnas nupurškiamas kosmetiniais dažais. Tokios kabinos labai populiarios visame pasaulyje, nes per labai trumpą laiką galima gauti pageidaujamo intensyvumo, tolygų įdegį. Lietuvoje tokios kabinos pirmą kartą vartotojams buvo pristatytos 2008 m. „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje parodoje „Pelenė“.
Dabar tokios paslaugos teikiamos daugelyje Vilniaus grožio salonų. Deja, purškiant neapsaugomi ne tik minėti akių, lūpų ar gleivinių plotai, bet į organizmą bronzantų gali patekti įkvėpus ar nurijus gaminio. Specialistai soliariumų lankytojams jau nustatė odos bėrimo, kosulio, svaigulio ir alpimo atvejų, bet kai kuriuos nepageidaujamus reiškinius galėjo sukelti ir individuali asmens reakcija į gaminį.
Siekiant apsaugoti savo odą ir sveikatą, reikėtų nepiktnaudžiauti įdegio paslaugomis ir atidžiai rinktis soliariumo kosmetiką.
