Skandinavijos šalių ekspertų atliktas tyrimas pabrėžė gydytojams iškylančią dilemą, susijusią su krūties vėžio diagnoze ir gydymu. Ši pavojinga liga vadinama tyliuoju moterų žudiku, tačiau ne visi krūtų augliai būna mirtini.
Kai kuriais atvejais navikai vystosi taip lėtai, jog labiau tikėtina, kad pacientė mirs dėl kitų priežasčių, augliui taip ir netapus piktybiniu. Kai kada krūtų augliai išlieka užslopinti daugelį metų ar netgi savaime sunyksta.
Gydytojai kol kas nesugeba nustatyti, kurios krūties vėžio atmainos gali būti mirtinos, o kurios –nekenksmingos, todėl yra linkę gydyti visas pacientes, kurioms buvo diagnozuota ši liga. Tačiau vėžio gydymas stipriais vaistiniais preparatais, spinduline terapija arba atliekant operacijas taip pat gerokai sutrikdo pacienčių sveikatą.
Taigi, labai svarbu žinoti, kokia pacienčių gydoma be reikalo, juolab atsižvelgiant į milžiniškas reguliarių mamologinių tyrimų išlaidas. Karstenas Jorgensenas ir Peteris Gotzsche iš Kopenhagoje įsikūrusio medicinos tyrimų ir informacijos centro „Nordic Cochrane Centre“ išanalizavo krūties vėžio prevencijos programų, vykdytų Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Norvegijoje ir Švedijoje, duomenis.
Jie ištyrė šių programų poveikį, išnagrinėję tendencijas septynerių metų laikotarpyje prieš pradedant vykdyti šias programas, taip pat per tokį patį laikotarpį nuo jų vykdymo pradžios.
Mokslininkai nustatė, kad pradėjus vykdyti prevencijos programas gydytojai iš tiesų nustatydavo daugiau krūties vėžio atvejų, tačiau taip pat padažnėjo atvejų, kai moterims būdavo skiriamas nebūtinas gydymas.
„Kas trečias krūties vėžio atvejis, nustatytas vykdant organizuotas patikros programas, buvo diagnozuojamas esantis pavojingesnis negu buvo iš tikrųjų“, – nurodė tyrėjai.
