Epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkst. gyventojų gripu ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga 100 žmonių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, užpraeitą savaitę bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje buvo 53,2, tačiau per praėjusią savaitę jis išaugo iki 90,4 susirgimų 10 tūkst. žmonių. Epideminis lygis pasiektas ne tik Vilniuje ir Marijampolėje. Didžiausias sergamumas praėjusią savaitę fiksuotas Jonavos rajone, kur 10 tūkst. gyventojų teko 308 ligoniai, ir Ukmergės rajone – 268,8 ligonio. Epidemija apėmė Alytaus, Jonavos, Kaišiadorių, Molėtų, Ignalinos ir Ukmergės rajonus. Sergamumas Utenos, Trakų rajonuose ir Visagine – artėja prie epideminio lygio.
Žmonės supanikavo
ULAC visuomenės sveikatos specialistė Greta Amansenkovaitė LŽ sakė, kad centras kol kas nerekomenduoja skelbti gripo epidemijos. „Sergančių žmonių skaičius labai nepastovus, reikėtų palaukti dar bent savaitę“, – tikino ji. Specialistė mano, kad oficialus ligonių skaičius didelis dėl to, kad išsigandę vadinamojo kiaulių gripo pavojaus žmonės puolė kreiptis į gydytojus. „Gyventojai turbūt supanikavo, todėl masiškai atakuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas“, – sakė G.Amansenkovaitė.
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę sveikatos priežiūros įstaigoms nurodė kiekvienu susirgimo atveju nebesiaiškinti, ar tai vadinamasis kiaulių, ar sezoninis gripas. Tačiau G.Amansenkovaitė LŽ pabrėžė, kad į ligoninę patekusiems asmenims ir nėščiosioms tyrimas dėl pandeminio gripo – kilus įtarimams – bus atliekamas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumo rodiklis sostinėje pasiekė 105,9 ligos atvejo 10 tūkst. gyventojų. „Rašome raštą Vilniaus savivaldybės administracijai, kuriame rekomenduojame skelbti gripo epidemiją. Gripas ir kvėpavimo takų infekcija plinta žaibiškai“, – LŽ sakė VVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Pustuštės klasės
VVSC duomenimis, kai kuriose sostinės mokyklose vakar į pamokas neatėjo 50 proc. moksleivių. „Kitose Vilniaus ugdymo įstaigose susirgo 20 ar 30 proc. mokinių. Kol nepaskelbta gripo epidemija, mokyklos neuždaromos“, – pridūrė G.Aleksienė.
Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos direktorė Fausta Gulbienė LŽ sakė, kad praėjusį penktadienį į pamokas neatėjo 11 proc. mokinių, po savaitgalio ligonių buvo jau 23 procentai. „Pamokų dar neatšaukėme, bet jei sergančių moksleivių daugės, svarstysime ir tokią galimybę“, – tvirtino ji.
Pustuštės ir Marijampolės ugdymo įstaigų klasės. Vakar į Jono Totoraičio vidurinę mokyklą tesusirinko mažiau nei pusė visų moksleivių. Dauguma neatėjusiųjų pranešė sergą. Dėl to mokyklos direktorė Renata Stebuliauskienė vakar pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai mokykloje nutraukė ugdymo procesą. Vaikams pamokų nereikės lankyti iki lapkričio 23 dienos. „Neturėjome kitos išeities, nes į mokyklą neatėjo 586 moksleiviai iš 1115. Vesti pamokas pustuštėse klasėse nėra prasmės, nes ligonių tik daugėja. Praėjusios savaitės ketvirtadienį sirgo tik 186, o penktadienį jau 359“, – kalbėjo direktorė.
Kitose Marijampolės savivaldybės mokyklose, pasak Švietimo skyriaus vedėjo Vyganto Diliaus, pamokos kol kas vyks. Tačiau ar ilgai, priklausys nuo to, kiek sirgs moksleivių. Mat jau vakar į pamokas Rygiškių Jono gimnazijoje neatėjo trečdalis gimnazistų. Kur kas geresnė situacija – kaimų mokyklose. Ten sergančių mokinių tėra tik vienas kitas.
Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Daivos Klimavičienės teigimu, dauguma moksleivių serga virusų sukeltu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Šių ligonių per praėjusią savaitę padvigubėjo. Daugiausia jų – pačioje Marijampolėje. Dėl to Visuomenės sveikatos centras rekomendavo čia skelbti gripo epidemijos pradžią. Lyginant dvi pastarąsias savaites, gyventojų sergamumas Suvalkijos sostinėje išaugo du kartus ir pasiekė 135,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Kaune viršijo įprastinį lygį, tačiau epideminio dar nepasiekė. Kaip LŽ informavo Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC), per praėjusią savaitę gripo ir infekcijų rodiklis išaugo nuo 59 iki 85 atvejų 10 tūkst. gyventojų. 64 proc. ligonių yra vaikai iki 17 metų. „Per savaitę užregistruota 153 gripo atvejai, iš jų 86 diagnozuoti vaikams“, – teigė KVSC vyriausioji specialistė Kristina Motiejūnaitė. Kauno Centro poliklinikos vaikų gydytoja Stanislava Švaikauskienė sakė, jog per pastarąsias dvi savaites jos kabinete apsilanko gerokai daugiau sergančių mažylių.
„Ir skambučių, ir vizitų yra gerokai daugiau nei lapkričio pradžioje, tačiau tai dar nėra katastrofa“, – tikino S.Švaikauskienė. Anot gydytojos, per 33 jos darbo metus pirmą kartą sezoniniai susirgimai gripu ir įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis prasidėjo taip anksti. Įprastai ligonių srautas padidėdavo po Naujųjų metų, vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. „Tik dviem ar trims iš ateinančiųjų per dieną diagnozuojame ne gripą, o kitą ligą“, – teigė S.Švaikauskienė.
Kodėl nepadėjo skiepai?
Iš visų Panevėžio apskrities savivaldybių šiuo metu sudėtingiausia situacija pačioje Aukštaitijos sostinėje. Anot Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo Rimgaudo Markelio, 10 tūkst. panevėžiečių pastarąją savaitę teko 91 sergantis gripu žmogus. Didžioji dalis jų – vaikai. Pasak R.Markelio, šiemet, kaip niekada anksčiau, panevėžiečiai itin noriai skiepijosi nuo sezoninio gripo, o Panevėžio apskrities gydymo įstaigose jau nebeliko nemokamos vakcinos nuo šios ligos.
Nepaisant gausaus pasiskiepijusiųjų skaičiaus, gripas plinta, todėl neatmestina prielaida, kad užsikrečiama ne sezoniniu, o pandeminiu gripu. Gydytojo R.Markelio teigimu, vadinamasis kiaulių gripas plinta daug greičiau, juo lengviau užsikrečiama, nes nuo šios gripo atmainos žmonės niekada nebuvo skiepijami. R.Markelis nesiryžo dalyti patarimų, kaip atskirti pandeminį gripą nuo sezoninio. Esą susirgus tiek vienos, tiek kitos formos gripu skauda sąnarius, akis, galvą, kosima, čiaudima, laikosi aukšta temperatūra.
