Vaiką gali ištikti šokas
Roto virusas yra ūmi žarnyno virusinė infekcija. Jei ligonis staiga pradeda karščiuoti, gausiai viduriuoti ir vemti, pučia bei skauda pilvą, jį tikriausiai užpuolė roto virusas.
Gausus viduriavimas ir vėmimas yra pavojingas vaiko gyvybei, nes organizmui netekus daug skysčių ir druskų, gali ištikti dehidracija. Laiku negrąžinus prarastų skysčių ir druskų, vaikui gresia šokas. Dehidravusius kūdikius dažnai tenka guldyti į ligoninę.
Roto virusu dažniausiai užsikrečiama vaikų kolektyvuose, kūdikių vystymo patalpose ir kt. Infekcija plinta labai greitai, ypač tarp silpnesnį imunitetą turinčių vaikų. Vaikui užkrėsti pakanka vos kelių virusų. Ligos virusų gali būti ant nepakankamai kruopščiai nuplautų rankų, daiktų, kuriuos vaikai kiša į burną.
Nors roto virusinė infekcija labiau paplitusi besivystančiose šalyse, beveik visi vaikai iki penkerių metų ja bent kartą perserga ir labai išsivysčiusiose šalyse. Tėvai turėtų žinoti, kad vaikai šia liga gali sirgti ne vieną kartą.
Roto virusu perserga beveik 90 procentų vaikų iki penkerių metų. Apie 80 procentų jų suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Vėliau susirgimų užregistruojama gerokai mažiau.
Nors roto virusinė infekcija labiau paplitusi besivystančiose šalyse, beveik visi vaikai iki penkerių metų ja bent kartą perserga ir labai išsivysčiusiose šalyse. Tėvai turėtų žinoti, kad vaikai šia liga gali sirgti ne vieną kartą. Pirmasis susirgimas būna pats sunkiausias. Kuo vaikas mažesnis, tuo jis sunkiau serga, tuo liga jam pavojingesnė. Suaugusieji infekcija perserga kur kas lengviau nei vaikai.
Susirgimų kasmet vis daugėja
Ligos užkratas plinta su išmatomis. Apsisaugoti nuo roto viruso sunku, nes jis yra labai atsparus, ilgai išsilaiko ant rankų, įvairų paviršių, vandenyje. Dažniausia virusas plinta per nešvarias rankas, rečiau – lašeliniu būdu per orą. Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos – kruopščiai plauti rankas. Maži vaikai neturi asmens higienos įgūdžių, būtent todėl ir serga dažniau.
Vaikų sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų darželiuose keliami dideli reikalavimai aplinkos dezinfekcijai, rankų higienai, viduriuojančių vaikų izoliavimui. Pavyzdžiui, būtina kruopščiai plauti ir dezinfekuoti rankas pakeitus sauskelnes net ir neviduriuojančiam vaikui. Kai kuriose šalyse vaikų darželiuose, keičiant sauskelnes, reikalaujama mūvėti pirštines. Šios priemonės gerokai sumažina riziką užsikrėsti roto virusu, tačiau šimtu procentų jos nepašalina.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo užregistruoti 2 929 susirgimai roto virusu, 2009 metų. sausio–liepos mėnesiais nustatyta 2 718 atvejų. Per 2008 metus, palyginti su 2007-aisiais, šios ligos protrūkių padaugėjo net du kartus: nuo 31 atvejo (2007 m.) iki 62 atvejų (2008 m.).
Skirtingai nei daugelis skiepų, roto viruso vakcina yra geriama – keli lašai užlašinami kūdikiui ant liežuvio, todėl mažylis išvengia nemalonių adatos dūrių.
Utenos apskrityje 2009 metais roto virusine infekcija sirgo 77 asmenys, iš jų 62 vaikai (net 55 buvo 0–3 metų).
Išgelbėti gali tik skiepai
Veiksmingiausia apsaugos nuo roto viruso priemonė – vaikų skiepijimas. Beje, skiepijami tik vaikai. Skiepai nuo roto viruso Lietuvoje yra mokami ir gana brangūs.
Nė viena vakcina negali šimtu procentų apsaugoti nuo bet kokios ligos. Paskiepytas vaikas gali susirgti roto virusine infekcija, tačiau jis visiškai bus apsaugotas nuo labai sunkios ligos formos. Daugumą vaikų vakcina apsaugo nuo vidutinio bei sunkaus viduriavimo.
Skirtingai nei daugelis skiepų, roto viruso vakcina yra geriama – keli lašai užlašinami kūdikiui ant liežuvio, todėl mažylis išvengia nemalonių adatos dūrių.
Vakcina nuo roto viruso gali būti skiriama labai mažiems kūdikiams. Tik dvi geriamosios jos dozės užtikrina ankstyvą ir ilgalaikę apsaugą nuo roto virusinės infekcijos. Skiepijimą reikia baigti, kol vaikui sueis 24 savaitės.
