Antradienio posėdžio metu buvo apklausiamas būrys liudytojų, iš kurių pasakojimų galima susidaryti pakankamai ryškų šio kraują stingdančio įvykio vaizdą.
Šunkeliu skriejantis ir dugnu kelio nelygumus tiesiog tarkuojantis Audi 80, kuris vėliau rastas sudegintas. Paslaptingas pilkas Mercedes su sportiniais bateliais salone, temstant paliktas pamiškėje. Besiblaškančios policijos pajėgos, kurioms iš pradžių buvo nurodyta visai priešinga kryptis, nei iš tiesų pasišalino plėšikai.
Tai tik dalis antradienį teisme patvirtintų istorijos epizodų.
Ginkluotas apiplėšimas
Kaip jau rašė 15min.lt, 2007 metų spalio 14-osios vakare Vilniaus pakraštyje prie „Maxima“ parduotuvės buvo užpulti bendrovės „Falck Security“ (dabar saugos tarnybos pavadinimas pakeistas į G4S – „Group for Securicor“) inkasatoriai. Įtariamieji šaudė į inkasatorius ir jų automobilį, išmušė durų stiklą ir, pagrasinę ginklu, pagrobė vairuotoją bei su iš prekybos objektų surinktais beveik 1,8 mln. litų paspruko į mišką. Beje, pinigai iki šiol nerasti.
 |
| A.Masterbrockis (sėdi 1-oje eilėje) į teismą atvyko pirmas, o kitas kaltinamas pasirodė kiek vėliau. |
Pernai gruodį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai sostinės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl šio nusikaltimo pateikti garsiam bušido kovotojui 38 metų Valentinui Golubovskiui ir kitam jo bendraamžiui vilniečiui Artūrui Masterbrockiui.
Abu vyrai vyrai iki šiol kategoriškai neigė jiems mestus kaltinimus. Teisme jie kol kas dar neapklausti.
Liudijo pats inkasatorius
15min.lt pasakojo, kad praeitame teismo posėdyje buvo apklaustos dvi „Maxima“ darbuotojos, kurios tvirtino, jog šaudoma buvo ne tik kieme, bet ir parduotuvės sandėlio viduje. Proceso dalyviai moteriškių liudijimais suabejojo.
Antradienį teisme buvo galimybė šias abejones išsklaidyti, nes liudyti buvo pakviestas asmeniškai tas inkasatorius, apie kurį buvo pasakojusios parduotuvės darbuotojos.
28 metų inkasatorius Aleksandras J. pasakojo: „Atvažiavome į rampą, nieko įtartino nepastebėjome. Man užeinant į parduotuvę, pasigirdo triukšmai, šaudymai, riksmai. Atsisukęs pamačiau žmogų, kuris turėjo daiktą, panašų į ginklą. Ginklas panašus į pistoletą, nedidelį. Tas žmogus man šaukė „Stok!“ arba „Stoj!“, tiksliai nepamenu.“
Buvo ginkluotas, bet bejėgis
Inkasatoriaus teigimu, parduotuvės sandėlio durys kaip tik tuo metu atsidarė, ir jis šmurkštelėjo vidun. Darbuotojas jis informavo, kad vyksta apiplėšimas, nurodė užsirakinti. „Už durų vyko veiksmas, girdėjau balsus. Užtaisiau ginklą, žiūrėjau, kad niekas daugiau neįbėgtų. Mobiliuoju skambinau į savo tarnybą, pamainos viršininkui. Po to iškviečiau policiją“, – pasakojo inkasatorius.
 |
| Antrasis kaltinamasis V.Golubovskis (dešinėje) ir jo advokatas. |
Per porą minučių triukšmai nurimo, žvilgtelėjęs per akutę Aleksandras pamatė, kad kieme autobusiuko nebėra, tuo jis įsitikino ir atvėręs duris. Kieme jis pamatė tik ant žemės gulintį autobusiuko vairuotojo durelių suskilinėjusį, bet formą išlaikiusį stiklą, jame matėsi ir skylė.
Inkasatoriaus buvo teirautasi, ar jis šaudė sandėlio viduje, kaip teigė prieš tai šioje byloje apklaustos „Maxima“ darbuotojos. „Tikrai ne!“ – nukirto liudytojas. Jis pridūrė, kad po tarnybos kovinį ginklą gražino tokį, kokį ir buvo paėmęs – su pilna šovinių apkaba. Beje, po inkasatorių apiplėšimo buvo pasklidusi informacija, jog pinigus vežiojęs apsaugininkų ekipažas tądien apskritai nebuvo ginkluotas.
Aleksandras minėjo, kad iš poros metrų atstumo ginklu jam grasinęs plėšikas buvo vidutinio kūno sudėjimo, žemesnis nei 185 centimetrų ūgio. „Iki čia buvo užmauta kepurę“, – ties savo kaklu parodė liudytojas. „Greičiau tai kaukė“, – patikslino teisėjas Mamertas Misiūnas.
Paklaustas, kokios spalvos buvo plėšiko kaukė, inkasatorius kalbėjo: „Pilka – pilka, šiek tiek tamsesnė gal. Rūbai – mėlyni, džemperis su užtrauktuku. O kokios kelnės – nepastebėjau.“
Vyno mėgėjas liudijo be užuolankų
Kelia šypseną, bet faktas: konstuktyviausiai apie inkasatorių apiplėšimą šiandien teismui paliudijo Salininkų gyventojas 55 metų Jonas Verbus, tą vakarą už parduotuvės ėjęs gerti vyno.
Plataus profilio meistru dirbantis vyriškis pasakojo, kad sekmadienį eidamas iš darbo sutiko seną bičiulį Viktorą. Nutarė užsukti į „Maxima“, paimti vyno ir čia pat, už kampo, išgerti.
„Išgirdau: Puch! Puch! Puch! Puch!“ – kariuomenėje tarnavęs J.Verbus tikino iškart supratęs, jog šaudoma ginklu su duslintuvu. Jis patikslino, jog būta 4-5 šūvių.
 |
| Antradienį teisme liudijo būrys vienaip ar kitaip su šiuo įvykiu susijusių asmenų. |
J.Verbus pamatė, kaip iš parduotuvės vidinio kiemo energingai startavo du automobiliai: inkasatorių autobusiukas, o už jo – raudona Audi. Prieš tai abi transporto priemonės jau buvo apsuktos išvažiavimo iš vidinio parduotuvės kiemo link, varikliai veikė.
„Busike prie vairo sėdėjo kaukėtas vyras. Vairuotojo pusėje langas buvo arba išdaužtas, arba atidarytas. Tas su kauke į mane dar pažiūrėjo, gaziuko – ir nuvarė sodų link. Pro lentpjūvę, link Juodšilių, į sodus“, – ūkiškai pasakojo šis liudytojas.
Kalbėdamas apie Audi ekipažą, J.Verbus tepasakė: „Langai buvo tamsinti. Kiek ten jų buvo, tik ponas Dievas težino...“
Vyriškis nepraleido progos pasigirti, kad išgelbėjo savo bičiulį. „Viktoras ėjo priekyje manęs. Aš jį nustūmiau. Jei ne aš – busikas būtų jį sutraiškęs!“
Paprašytas apibūdinti kaukę, liudytojas konkrečiai dėstė: „Juoda, kaip „Aro“. Tik akys ir burna.“
Kaltinamųjų advokatai vyno mėgėją kamantinėjo: „Ar iš akių ir burnos galima žmogų atpažint? Jūs atpažintumėte?“
J.Verbus neslėpė: „Tikrai ne!“
Kodėl toks nesaugus maršrutas?
Proceso dalyviai žavėjosi liudytojo atmintimi, tačiau J.Verbus nesikuklindamas siūlė tuo nesistebėti. „Atsimenu, viską! Ypatingai regimoji atmintis mano gera!“
J.Verbus detaliai apibūdino inkasatorių autobusiuką: „Volkswagenas paprastas, be langų, krovininis, inkasacijai nepritaikytas“.
„Kaip taip nustatėte?“ – pasiteirauta J.Verbaus. „Tai jei pinigai bananų dėžėse sudėti buvo“, – tai, ką jau vėliau sužinojo į žiniasklaidos, teisme pareiškė liudytojas.
Galų gale jis pareiškė, jog apiplėšimo tyrėjai dirba ne nuo to galo: „Reikėjo pradėti nuo senų, buvusių inkasatorių. Ir kodėl pinigai visada būna renkami iš pradžių Salininkuose, Rudaminoje, Pagiriuose, o tik tada važiuojama į miestą ir į kasą?“ Anot J.Verbaus, šįkart kažkodėl viskas vyko atvirkščiai: pirmiausia pinigai surinkti Vilniaus centre, vėliau važiuota į pakraščių gyvenvietes, galiausiai – į Salininkus, kurie turėjo tapti paskutine inkasacijos stotete.
„Audi“ šunkelyje – lyg plente
Antradienį teisme lankėsi ir dar vienas itin svarbus liudytojas Valerijus G.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt archyvo nuotr./Inkasatorių automobilis peršautu stiklu |
Miške, kuriame šis vyriškis mėgsta vedžioti šunį, o tądien paprasčiausiai bėgiojo, Valerijus pamatė sprunkantį plėšikų lengvąjį automobilį.
„Mačiau labai trumpai. Išgirdau, kad mašina labai greitai važiuoja. Ji tiesiog prašvilpė“, – kalbėjo liudytojas. Vis dėl jis puikiai įsidėmėjo, jog „tai buvo Audi 80, raudonos spalvos.“
Audi skriejimas miško šunkeliu Valerijui paliko neišdildomą įspūdį. Teisme jis prisipažino nustebęs, kad vairuotojas lėkė tokiu greičiu, kuris visiškai neatitiko tragiškos kelio būklės.
Sukti galvą, kas čia vyksta, vyriškį privertė ir tai, jog po minutės jis išgirdo policijos sireną. Jis iškart pamanė, kad lekianti Audi ir skubantys pareigūnai – kažkaip susiję.
„Grįžęs paklausiau sūnaus, kas su tokia mašina važinėja. Jis pasakė, kad nežino. Tą vakarą jokios informacijos apie inkasatorių apiplėšimą neišgirdau. Bet kitą rytą apie tai minėjo per radiją. Žmona išgirdo ir man paskambino“, – dėstė Valerijus.
Paslaptingasis „Mercedes“
Žinodamas, kad kelias, kuriuo skriejo Audi, veda į aklikelį, Valerijus nutarė nueiti apžiūrėti miško. Jau iš tolo ir pamatė sudegusią tą pačią raudonąją „audinę“ bei paskambino į policija. Anot jo, pareigūnai atvyko žaibiškai, jis juos pasitiko ir parodė, kur yra mašinos liekanos.
Valerijus 100 proc. buvo tikras, kad Audi degėsiai ten atsirado tik tą sekmadienį, nes ir anksčiau jis pro tą vietą kone kasdien vaikščiodavo ar bėgiodavo.
Teismą itin domino, ar už tos vietos, kur miško kelias yra perkastas, galima kažkur nukeliauti. Apylinkes puikiai žinantis Valerijus sakė, jog maždaug vos už 50 metrų yra senasis asfaltinis kelias tarp Juodšilių ir Salininkų.
Didžiulė reikšmę byloje turinti aplinkybė: būtent toje vietoje, kur iš aklikelio galima išeiti į asfaltinį kelią, jo kelkraštyje stovėjo paslaptingas Mercedes automobilis.
Viena iš versijų: plėšikai sąmoningai įvažiavo į aklikelį, jo pabaigoje sudegino Audi, nes ketino peršokti į netoliese stovintį mercedesą. Užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, jog būtent per šį mercedesą tyrėjai rado vieną iš kaltinamųjų šioje byloje – A.Masterbrockį.
Kodėl blaškėsi patruliai?
Iškart po plėšimo užduotį gaudyti nusikaltėlius gavo visi Vilniuje bei miesto prieigose budėję patruliai. Informacija pasiekė ir Kelių policijos patrulių – Lino bei Vladimiro, ekipažą, budėjusį Minsko plente. Pareigūnai nuskubėjo Salininkų link.Iš pradžių buvo klaidingai pranešta, kuria kryptimi pasišalino įtariamieji, – teisme minėjo plėšikų gaudynėse dalyvavęs policijos patrulis.
„Iš pradžių buvo klaidingai pranešta, kuria kryptimi pasišalino įtariamieji. Pirmas pranešimas buvo, kad jie nuvažiavo į vieną pusę, o antras – kad visiškai į kitą. Reiškia, bent vienas iš policijos ekipažų turėjo su jais prasilenkti“, – pasakojo patrulis Vladimiras.
Jis pasakojo, kad važiuojant senuoju keliu tarp Juodšilių ir Salininkų, jiems iškart sukėlė įtarimą kelkraštyje paliktas neprastas C klasės Mercedes automobilis.
Mašina buvo užrakinta, keleivio vietoje buvo matyti vyriški sportiniai batai. Patruliai liko prie mercedeso ir apie valandą laukė šeimininko, tačiau niekas nepasirodė. „Reiškia, mes sugadinome jiems planus!“ – pareiškė kelių policininkas. Jis mano, kad prie MB turėjo ateiti tie, kas sudegino Audi. Tačiau kaip degė Audi, patruliai nepastebėjo, nors buvo beveik prie pat tos vietos.
Kieno 45 dydžio sportiniai batai?
Mercedes savininko patruliai taip ir nesulaukė, nes baigėsi jų pamaina, ir buvo privaloma perduoti tarnybinį transportą kolegoms. Jie išvažiavo į būstinę sostinės Giraitės gatvėje. Ar kitas ekipažas išvyko vėl budėti prie mercedeso, patrulis Vladimiras nežinojo. „Jei būtų kokia avarija su nukentėjusiais, mūsų labiau reikėtų toje avarijoje, nei prie to mercedeso“, – pareigūnas siūlė suprasti, jog Vilniuje tarnyba negali susidėti vien tik iš įtartinos mašinos stebėjimo.
Teismas domėjosi, kokie buvo tie sportiniai bateliai Mercedes salone. „Maždaug 44-45 dydžio. Nes mano yra tokie patys“, – užtikrintai kalbėjo patrulis Vladimiras.
Pareigūnas nustebino teismą ir pranešęs, jog mercedesu kažkas galėjo būti ten atvažiavęs maždaug prieš valandą. „Variklis buvo ne šaltas, bet ir ne karštas. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum. Prieini iš priekio, pridedi ranką prie grotelių, ir jauti. Aišku, temperatūra priklauso nuo kubatūros ir ar normaliai yra aušinamas“, – aiškino mašinų ypatumus išmanantis policininkas.
Paslaugioji kaimynė Nijolė
Teisme teko liudyti ir netoliese gyvenančiai Nijolei K. Ji – kaltinamojo A.Masterbrockio kaimynė, jiedu bendrauja šeimomis.
Moteris pasakojo, kad kitą dieną labai anksti ryte ruošėsi į darbą – nuo 6 val. jai privalu atidaryti kioską ir jame prekiauti. Tačiau apie 5.40 val. pas ją pasibeldė kaimynas A.Masterbrockis ir paaiškino vakar „pragėręs“ automobilį bei paprašė padėti jį surasti.
„Žmogus tikrai po sunkių pagirių buvo“, – neslėpė Nijolė.
Porai išvažiavus, klaidžioti neteko – A.Masterbrockis vis tik nurodė, kur stovi mašina.
Kaimynai sutarė planą: dar neišsipagiriojęs Artūras sės prie vairo, bet iki pat namų važiuos paskui Nijolę. Kaip tarė, taip ir padarė. „Sunkios sveikatos buvo, todėl iš lėto važiavo iš paskos“, – minėjo liudininkė.
Teisėjas M.Misiūnas bandė išsiaiškinti, kaip A.Masterbrockis galėjo miške „pragerti“ mercedesą.
„Ar buvo ten kažkoks centras“, – teiravosi teisėjas. „Ten miškas“, – patvirtino ponia Nijolė.
„Tai jis pasakojo, kad miške baliavojo? Jums nekilo klausimas, kodėl žmogus nuvažiavo 2,5 kilometro, paliko mašiną, pasigėrė?“ – tikslumo siekė M.Misiūnas.
„Tai kiekvieno asmeninis reikalas!“ – kaimynė Nijolė aiškino, kodėl nesmalsavo, kur ir su kuo A.Masterbrockis vartojo alkoholį.
Uošvienė šlovino žentą
Teismas apklausė ir kaltinamojo uošvienę. Garbaus amžiaus ponia Valentina – paslaptingojo Mercedes savininkė!
Ji prisiminė, kad policijoje iš jos net pasišaipė, kad ši mašina registruota jos vardu. Tačiau moteris pamojavo pareigūnams vairuotojos pažymėjimu. Tačiau pati ponia Valentina prisipažino, kad prie Mercedes vairo pastaruosius kelerius metus sėda retai. Juo važinėja duktė arba žentas A.Masterbrockis.Teisėjas M.Misiūnas bandė išsiaiškinti, kaip A.Masterbrockis galėjo miške „pragerti“ mercedesą.
Nors A.Masterbrockį teisėsaugą uždarė už grotų tik gruodį, jo uošvienė teigė nepastebėjusi, kaddukters ir žento šeima po inkasatorių apiplėšimo būtų pralobusi. Atvirkščiai – moteris teigė pati, kiek išgalinti, ją remianti. „Kaip gyveno jie, taip ir gyvena“, – tikino ponia Valentina.
Ji visomis išgalėmis gynė žentą A.Masterbrockį, vadino jį auksarankiu: „Iš rankų jam niekas neiškris. Čia toks žmogus, kuris moka viską padaryti: ir parketą pakloti, ir kompiuterį suremontuoti.Jis padorus žmogus! Jis man kaip sūnus, juo didžiuotis reikia!“
Moteris teisme patvirtino, kad jos žento „didelė koja, gal 45 dydžio.“
„Buvo sudraskytas, jam drebėjo rankos“
Kai kartu su inkasatorių autobusiuku pagrobtas jo vairuotojas Tomas K. pagaliau išsilaisvino nuo plėšikų, pirmieji žmonės, kuriuos jis sutiko, buvo Dima ir Miša. Jaunuoliai pasakojo, kad važiavo automobiliu VW Passat, kai pamatė juos stabdantį vyrą.
„Jis buvo toks raudonas, sudraskytas, jam drebėjo rankos, jis kalbėjo išsigandęs“, – iš plėšikų nagų ištrūkusio inkasatoriaus vairuotojo būseną apibūdino dvidešimtmetis Dima.
Miša jam antrino: „Matėsi, kad akis sumušta, jis atrodė susijaudinęs ir pasimetęs.“
Nukentėjusysis paprašė vaikinų mobiliojo, paskambino savo vadovybei ir policijai.
Kitas teismo posėdis numatomas kovo 4 dieną, teismas vėl kvies būrį itin svarbių liudytojų.
