Patyrusiam Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjui Gintarui Dzedulioniui teks gerokai pasukti galvą, norint į vieną visumą sudėlioti tai, ką pirmadienį jam pasakojo konflikto šalys.
Policininko kelnių suplėšymu apkaltintas vilnietis vairuotojas Justinas Aleškevičius ir ranką jam sulaužę kelių policijos ekipažo patruliai teisme apie elementarų įvykį kalbėjo taip, tarsi pasakotų dvi skirtingas istorijas.
15min.lt jau rašė, į kokią skandalingą istoriją įsivėlė kelių policininkai, bandę sutramdyti vairuotoją J.Aleškevičių.
Patrulių ekipažas: Ž.Mockus (uniformuotas) ir J.Orlovskis. |
29 metų vairuotojo ir jaunų pareigūnų konfliktas turėjo keletą tęsinių. Pirmiausia, policininkai iš J.Aleškevičiaus namo kiemo išsivežė jo automobilį ir negrąžina jau ilgiau nei pusmetį. Netgi Seimo kontrolierius yra pateikęs išvadą, kad mašina yra atimta ir iki šiol laikoma neteisėtai.
Be to, Vilniaus rajono apylinkės teisme jau yra išnagrinėta byla, kurioje nebuvo surinkta įrodymų, jog J.Aleškevičius pasipriešino policijos pareigūnams ir taip nusipelnė, kad jam būtų sulaužytas žastikaulis.
Nepaisant bendros apverktinos pareigūnų situacijos šioje istorijoje, šios dienos teismo posėdyje policininkų pozicijos buvo pakankamai tvirtos. Mat viskas, ką rūpėjo išsiaiškinti Vilniaus 1-osios apylinkės teismo teisėjui G.Dzedulioniui – kokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė J.Aleškevičius ir kaip šį pažeidėją sekėsi stabdyti kelių policininkams, teigiantiems, jog vairuotojas nepakluso jų reikalavimui.
Nei kodėl plyšo kelnės, nei kodėl lūžo kaulai, nei kodėl buvo atimtas automobilis, teismas šioje byloje nesigilina.
Duobė ar tik nelygus asfaltas?
J.Aleškevičius teismui pasakojo, kad 2008 metų rugpjūčio 28 dienos rytą automobiliu Opel Vectra važiavo iš buto sostinės Ukmergės gatvėje į namą miesto pakraštyje, Gineitiškėse. Vairuotojo versija tokia: Pavilnonių gatvėje jo eismo juostoje buvo grėsminga duobė, kurią reikėjo apvažiuoti, o tai padaryti buvo įmanoma tik vienu ratu kertant ištisinę liniją.
Pareigūnai Jaroslavas Orlovskis ir Žilvinas Mockus teigė jokios grėsmę keliančios duobės neįžiūrėję, tik matę pavojingą opelio manevrą – išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą prieš pat kitą automobilį, taip sukeliant avarinę situaciją. „Važiavome paskui tą mašiną ir matėme, kaip užsidegė jos „stopai“, – pareigūnas Ž.Mockus teismą tikino, jog tam kitam vairuotojui, siekiant išvengti avarijos, teko stabdyti.Man pasirodė, kad jis mus taranuoja, – įspūdžiais apie vieną persekiojimo epizodą teisme dalijosi policininkas Ž.Mockus.
Savo ruožtu J.Aleškevičius aiškino, kad jokio kito automobilio tuo momentu tame kelyje apskritai nebuvo.
„Pasirodė, kad mus taranuoja“
Opel Vectra važiavo toliau, o policijos tarnybinis automobilis apsisuko ir ėmė vytis J.Aleškevičių.
Kas vyko po to, vairuotojo ir policininkų versijos irgi neįtikėtinai skiriasi. Anot J.Aleškevičiaus, jis tik iš tolo matė patrulių švyturėlius, o nevairavusio pareigūno gestų nesupratęs. Nei garsinės sirenos, nei raginimų sustoti dešiniajame kelkraštyje J.Aleškevičius negirdėjo.
Pareigūnai tikino pažeidėją stabdę taip, kaip reikalauja instrukcijos: įjungė švyturėlius bei specialųjį garsinį signalą, kartojo nurodymus vairuotojui per garsiakalbį, krivule su raudonu skrituliu mojavo skersai opelio važiavimo krypties.
„Man pasirodė, kad jis mus taranuoja“, – įspūdžiais apie vieną persekiojimo epizodą teisme dalijosi policininkas Ž.Mockus. J.Aleškevičius teigia, kad nieko panašaus nebuvo.
Vairuotojo teigimu, jis ramiai įsuko į savo namo kiemą, paskui taip pat ramiai įvažiavo ir policijos ekipažas. „Visas kiemas turėjo girdėti, kad su garsu įvažiavome. Porininkas pribėgo prie automobilio, nes pasirodė, kad vairuotojas gali pabėgti“, – teismui pasakojo kelių policininkas Ž.Mockus.
Aršumas nustebino
Šioje vietoje bylos medžiaga dėl vairuotojo nepaklusimo policijos reikalavimui sustoti baigiasi. Tačiau teismas iš inercijos domėjosi, kaip situacija peraugo į abiems pusėms skausmingą konfliktą.
Jis įsiplieskė, nes, J.Aleškevičiaus nuomone, pareigūnai netinkamai prisistatė, nenurodė jo sustabdymo priežasčių, nesukonkretino, kokius dokumentus jis privalo pateikti. Anot J.Aleškevičiaus, pareigūnai jėga ištempė jį iš mašinos, dėdami antrankius sulaužė ranką, o vienas pareigūnas dar ir susiplėšė uniformos kelnes.Agresijos priepuoliai! Gal ne tik mano atžvilgiu jų elgesys toks grubus?, – svarstė vairuotojas J.Aleškevičius, kuriam buvo sulaužyta ranka.
Teisėjas G.Dzedulionis vairuotojo prašė teisme pasidalyti mintimis, kodėl pareigūnai buvo tokie pikti. „Agresijos priepuoliai! Gal ne tik mano atžvilgiu jų elgesys toks grubus?“, – svarstė vairuotojas.
To paties – kodėl vairuotojas taip aršiai reagavo į pareigūnų veiksmus, teismas teiravosi ir policininkų. Kokia prasmė J.Aleškevičiui, kaip teigiama, buvo bėgti nuo policininkų, vėliau jiems priešintis? „Tai išvis nesuvokiama. Su tuo pažeidimu negalėjo sietis tokia reakcija. Buvo įtarimas, kad kažkas dar yra“, – kalbėjo patrulis Ž.Mockus.
„Neįsivaizduoju...“ – porininkui antrino patrulis Orlovskis.
Ar užtenka 3 minučių?
J.Aleškevičius su savuoju advokatu teismą mėgino įtikinti, jog patruliai patys pažeidė spunkančių vairuotojų gaudymo tvarką, esą nepranešdami Vyriausiojo komisariato budėtojams apie persekiojamą automobilį. Anot J.Aleškevičiaus, policijos operatyvaus valdymo skyrius apie tai sužinojo tik po to, kai jo ranka jau buvo sulaužyta.
Byloje yra pažyma, kurioje rašoma, jog pranešimą apie persekiojamą automobilį Opel Vectra budėtojai gavo 8.53 val.
Tuo tarpu 8.56 val. J.Aleškevičius iš kaimyno mobiliojo jau skambino draugei, kad ši iškviestų medikus. Anot vairuotojo, visas veiksmas negalėjo užtrukti vos tris minutes. „Tada galim pakviesti visus miesto patrulius, kurie dirbo tą rytą“, – replikavo patrulis Ž.Mockus, teigiantis, jog atsirastų daugybė liudininkų, per policijos racijas girdėjusių pranešimą apie sprunkantį opelį.
Vairuotojo Justino ranka kol kas atrodo taip. |
„Tris minutes vyksta bokso raundas“, – teisėjas G.Dzedulionis sutiko, kad tiek laiko, kalbant apie greitai besirutuliojančius įvykius, pakanka.
Prireikė liudytojų
Siekiant susidaryti įvykio vaizdą ne tik iš viena kitai nuožmiai prieštaraujančių šalių parodymų, teismas nutarė į kitą posėdį kviesti keletą liudytojų. Ką žino šioje byloje, teismui galės papasakoti vienas paauglys, tą rytą buvęs kieme Pavilnonių gatvėje. Taip pat ir dar vienas policininkas, atvykęs į J.Aleškevičiaus kiemą po šio vairuotojo ir pareigūnų konflikto.
Beje, teisėjas stebėjosi, kodėl pareigūnai, iš pradžių apkaltinę J.Aleškevičių pasipriešinimu policijai, neskundė jiems nepalankaus Vilniaus rajono teismo sprendimo.
„Aš taip supratau, kad negaliu apskųsti“, – prisipažino Ž.Mockus. „Lygiai taip pat, kaip kolega, galvojau“, – atkartojo J.Orlovskis.
Tai, kad pareigūnai neįrodė savo teisumo, sudaro visas prielaidas J.Aleškevičiui kreiptis į teismą bei reikalauti kompensacijos už patirtą sužalojimą.