Alfredas Grigutis. Šis meiliai skambantis žodžių derinys slepia reto spalvingumo kriminalinę biografiją.
4 milijonai litų. Maždaug tiek pinigų A.Grigutis įvairiais išradingiausiais būdais susirinko iš savo aukų.
Anot kai kurių nukentėjusiųjų, susidaro įspūdis, kad 49 metų A.Grigutis turi netgi hipnozės galių. Kai apgauta auka suvokia klastą – yra pasirengusi iš pykčio sudraskyti savąjį skriaudiką į gabalus, tačiau vėl susitikusi su A.Grigučiu akis į akį toliau leidžiasi mulkinama. Aferistas geba įtikinti apgautąjį, kad viskas klostosi kuo puikiausiai ir kartais netgi susižeria naujas sumas pinigų.
Gresia 8 metai kalėjimo
Liepto galą priėjusiam veikėjui dabar ilgai teks trinti teismo ir kalėjimo suolus. Už sukčiavimą A.Grigučiui, jei neužhipnotizuos teisėjų, gali būti skirta iki 8 metų nelaisvės bausmė.Kai kurioms aukoms šis veikėjas taip susukavo protus, kad žmonės negti pardavinėjo namus, kad tik turėtų iš ko mokėti A.Grigučiui.
Pirmadienį Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl sukčiavimo stambiu mastu (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ligšiol keturis kartus jau teistas A.Grigutis šįkart kaltinamas tuo, kad 2007-2009 metų laikotarpiu apgaule išviliojo iš dešimties asmenų daugiau kaip 1 mln. 618 tūkst. litų.
Dar vieną A.Grigučio bylą, susijusią su bendrove „Lietuvos paštas“, pastaruoju metu narplioja Vilniaus 2-asis apylinkės teismas.
Bylos esmė: bendrovės „Invalda“ antrinės įmonės „Inred“ atstovai patikėjo kalbomis apie pusvelčiui Vilniuje parduodamus du paštininkų pastatus ir vieną didelį namą bei sumokėjo A.Grigučiui ir jo pagalbininkui beveik 2 milijonus litų.
Portalas 15min.lt, dar pernai trumpai pristatęs šį veikėją, pratęs A.Grigučiui skirtų publikacijų ciklą.
Prabangiai prisistatydavo
Jau dabar legendinio sukčiaus vardo nusipelnęs A.Grigutis oficialiai niekur nedirbo, tačiau reikalui esant, regis, galėjo prisistatyti netgi Romos popiežiumi.
 |
| Į teismą A.Grigutis vežiojamas iš kalėjimo. |
Respektabiliai atrodantis, bendravimo meną įvaldęs veikėjas savo aukoms brukdavo vizitines korteles, jog dirba Vilniaus ekspertų tyrimo biuro direktoriumi. Kitais atvejais A.Grigutis prisistatydavo esąs aukštas Valstybės saugumo departamento arba Kriminalinės policijos pareigūnas.
A.Grigučio tariamas oficialumas ir solidumas užmigdydavo žmonių budrumą. Vieni tiesiog šiaip, ne be procentų, skolindavo jam pasakiškas sumas pinigų, kiti atiduodavo tūkstančius litų už norimą įsigyti būstą ar automobilį.
Kartais A.Grigutis rinkdavo pinigus žadėdamas išspręsti su teisėsauga susijusias problemas.
Kai kurioms aukoms šis veikėjas taip susukavo protus, kad žmonės negti pardavinėjo namus, kad tik turėtų iš ko mokėti A.Grigučiui.
Jei aukos imdavo užuosti aferą, A,Grigutis griebdavosi kitokios taktikos: pradėdavo bauginti žmones artimomis savo pažintimis su nusikalstamo pasaulio autoritetais.
Byloje – 10 epizodų
Tik neseniai atverstą A.Grigučio baudžiamąją bylą Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui perdavė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorai. Ją kuruoja prokurorė Jolita Kančauskienė.
Kaip jau anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo nustatyta 10 nusikalstamos veikos epizodų, kai piktnaudžiaudamas žmonių pasitikėjimu dvejų metų laikotarpiu A.Grigutis apgaule išviliojo iš dešimties asmenų milijonines sumas.
Įtariamojo veikimo būdas visais atvejais buvo panašus: jis nukentėjusiesiems sudarydavo klaidinantį patikimo ir autoritetingo asmens įvaizdį, prisistatydavo tariamu saugumiečiu, muitinės pareigūnu, vertinančiu konfiskuotas prekes, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoju, padėsiančiu pigiai nusipirkti nekilnojamąjį turtą bei aukcionuose pigiau įsigyti lengvuosius automobilius, tarpininku tarp Rusijos bendrovės ir Lietuvos įmonės, padėsiančiu įsigyti pigios gintaro žaliavos ir t.t..
Piktnaudžiaudamas žmonių pasitikėjimu, A.Grigutis nukentėjusiuosius įkalbėdavo perduoti jam asmenines santaupas ar iš bankų gautas paskolas, tačiau gavęs pinigus jokių paslaugų nesiruošdavo atlikti, o pinigus panaudodavo savoms reikmėms.
Prokurorai kartoja: būkite budrūs!
Pasak tyrimui vadovavusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės J.Kančauskienės, menkai pažįstamiems asmenims patikint dideles pinigų sumas reikia būti itin atidiems: nepasikliauti pirmine teikiama informacija apie žadamą finansinę naudą, pasitikrinti duomenis apie tariamai naudingus turto įsigijimo sandorius, pasitarti su teisininkais.
Būtina suvokti, kad ne visada pasirašomi turtinius įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai (paskolos, sutartys, vekseliai ir kt.) apsaugo perdavusius asmenis nuo nuostolių, kadangi skolininkas, turėdamas išankstinį tikslą užvaldyti jam patikėtas pinigines lėšas, paprastai turto neturi, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kurių suma siekia daugiau milijoną litų.
Prokurorų prašymu, teismas jau nuo pavasario A.Grigučiui skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kaip minėta, įstatymas už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule numato iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.
