„Ambasadorius M.Laurinkus yra viešai pasakęs ir tvirtinęs, kad tokio kalėjimo nėra ir negalėjo būti. Gali būti, kad tyrimo rezultatai rodo kokius nors kitus aspektus, kuriuos galbūt geriau žino ir prezidentė. Todėl visiškai neatmestina, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl prezidentei atrodo, kad ambasadoriaus pareigų negali eiti asmuo, kuris, žinodamas vieną ar kitą objektyvią informaciją, viešai vengia sakyti tiesą“, – interviu Žinių radijui sakė premjeras.
Valdančiųjų konservatorių lyderis A.Kubilius sakė pats neturįs informacijos, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, jog netoli Vilniaus 2004–2005 metais veikė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tardymo centras, kuriame kalinti aštuoni įtariami „Al Qaeda“ teroristai. „Negaliu pasakyti nei taip, nei ne“, – sakė A.Kubilius.
Parlamentinį tyrimą atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo išvadas žada pateikti iki gruodžio 22 dienos. A.Kubiliaus teigimu, Vyriausybė dėl M.Laurinkaus atšaukimo iš ambasadoriaus Gruzijoje pareigų spręs taip pat kitą savaitę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį sakė, kad dėl galimo M.Laurinkaus atšaukimo su Užsienio reikalų ministerija kalbėta beveik mėnesį. „Jau beveik mėnuo aš abejoju šio ambasadoriaus buvimu Gruzijoje ir jau beveik mėnuo buvo kalbėta su Užsienio reikalų ministerija apie tai. Aš norėčiau, kad būdami diplomatinėje tarnyboje diplomatai nepamirštų, kad tai yra diplomatinė tarnyba. Jeigu diplomatas nori politikuoti, jis turi pasirinkti kitą profesiją“, – per spaudos konferenciją sakė D.Grybauskaitė.
Nuo 1998 metų birželio iki 2004-ųjų balandžio pabaigos VSD vadovavęs M.Laurinkus spalio pabaigoje BNS sakė, kad tuo laikotarpiu „jokio kalėjimo nebuvo ir negalėjo būti“.
Parlamentinį tyrimą atliekančiam komitetui jis liudijo gruodžio pradžioje. Po jo posėdžio M.Laurinkus žurnalistams tvirtino nieko apie tokį kalėjimą nežinąs. Tuo metu praėjusią savaitę nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas NSGK pareiškė, kad jam būnant prezidentu 2003 metų pavasarį ar vasarą M.Laurinkus teiravosi apie galimybę į Lietuvą įvežti terorizmu kalinamus asmenis.
M.Laurinkus tada patvirtino, kad toks pokalbis buvo, bet sakė, jog klausimas buvo teorinis. „Žinoma, kad toks pokalbis buvo, bet dėl galimybės ateityje, tada, kai mes galbūt tapsime NATO nariais. Žinojau ir privalau žinoti, kas vyksta pasaulyje ir kad tokia praktika vyksta. Beje, jos nepaneigė ir Bushas (tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas – BNS), na, žymiai vėliau. Bet iš tikrųjų praktika vyko ir aš paklausiau, kokia būtų prezidento pozicija“, – BNS praeitą savaitę sakė M.Laurinkus.
„Prezidento atsakymas buvo neigiamas. Ir aš pasakiau: mes laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte. Čia truputį viskas mistifikuota yra“, – tuomet kalbėjo M.Laurinkus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka tyrimą, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, jog netoli Vilniaus 2004–2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams.
„ABC News“ teigimu, tardymo centras, kuriame kalinti aštuoni „Al Qaeda“ kovotojai, veikė nuo 2004 metų rugsėjo iki 2005 metų lapkričio mėnesio. M.Laurinkus ambasadoriaus Gruzijoje pareigas eina nuo 2008 metų rugsėjo. Prieš tai nuo 2004 metų jis buvo Lietuvos ambasadorius Ispanijoje.
Prezidentė D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad turi „netiesioginių įtarimų“, jog CŽV kalėjimas Lietuvoje veikė.
