15min šiame tyrime rėmėsi iki šiol neviešintais skirtingų įstaigų raštais, teismų sprendimais ir keliolika interviu su diplomatais, migracijos, žvalgybos pareigūnais, Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos politikais, teisininkais bei verslininkais.
Surinkti duomenys atskleidžia, kaip iš esmės Lietuvoje negyvenęs Kremliaus vasalu vadinamas veikėjas daug metų naudojosi užuovėja Lietuvoje, kol institucijos priiminėdavo prieštaringus sprendimus.
Suprasti akimirksniu
- Ukrainos pilietis Anatolijus Šarijus 2012 metais gavo politinį prieglobstį Lietuvoje, įtikinęs, kad yra persekiojamas tuometinio prezidento V.Janukovyčiaus valdžios dėl žurnalistinių tyrimų.
- V.Janukovyčiaus režimas Ukrainoje nuverstas 2014 metais, tačiau pabėgėlio statusą Lietuvoje A.Šarijui pavyko išlaikyti iki pat 2021 metų.
- Ukrainos saugumo tarnyba 2021 metais A.Šarijui pareiškė įtarimus dėl išdavystės ir nesantaikos kurstymo. Opozicinis „Laisvosios Rusijos forumas“ 2017 metais įtraukė A.Šarijų į „Putino sąrašą“, kaip Kremliaus propagandistą.
- Lietuvos Migracijos departamentas du kartus – 2015 ir 2018 metais svarstė nutraukti A.Šarijui prieglobstį Lietuvoje, tačiau šio sprendimo nepriėmė. Ukrainos teismų sistema buvo laikoma nepakankamai reformuota.
- VSD vertinimas apie A.Šarijų: 2015 m. – kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, 2020 m. nėra duomenų apie keliamą grėsmę saugumui, 2021 m. – kelia grėsmę valstybės saugumui.
- 2021 m. Migracijos departamentas dėl A.Šarijaus keliamos grėsmės Lietuvos saugumui ir išnykus anksčiau pavojų pačiam A.Šarijui kėlusioms aplinkybėms, panaikino jo pabėgėlio statusą, uždraudė 5 metus atvykti į Lietuvą, panaikino leidimą nuolat gyventi.
- Migracijos departamentui pažeidus procedūras, A.Šarijui per teismus pavyko pakeisti sprendimą – nors kelia grėsmę saugumui, bet gali atvykti į Lietuvą.
- 2022 metų gegužę A.Šarijus sulaikytas Ispanijoje ir laukia teismo sprendimo dėl Ukrainos ekstradicijos prašymo.
Ukrainos nusivylimas
A.Šarijus mėgstamas Rusijos žiūrovų, savo auditoriją ir populiarumą auginosi jau nuo 2014 metų, aktyviai besidalindamas savo įžvalgomis apie įvykius Maidane ir karą Ukrainos rytuose, dažnai atkartodamas Rusijos valstybinių kanalų tezes.
„Pasižiūrėjau video apie Dangiškosios šimtinės žūtį. Iš esmės, kokia ten šimtinė. Grupė debilų, palindusių po kulkomis, pretenduojančių į Darvino premiją, (…) jų negaila, jiems taip ir reikia“, – tokiu komentaru apie žuvusiuosius Maidane viename pirmųjų savo Youtube kanalo įrašų dalijosi A.Šarijus 2014-aisiais.
Panašų stilių ir kryptį išlaiko ir šiuo metu – besišaipydamas iš Europos sankcijų Rusijai ar Ukrainos pastangų stabdyti jos karinę agresiją, dažnai atlikdamas V.Putino politikos „aiškintojo“ vaidmenį.
Kritikus Lietuvoje ir už jos ribų A.Šarijus persekiojo teisiniais ieškiniais, įveldamas į ilgalaikius teisinius procesus. Tačiau jam pačiam gana sėkmingai pavykdavo išvengti rimtesnio Lietuvos institucijų dėmesio ir klausimų – pavyzdžiui, apie sąskaitas Rusijos ir kitų šalių bankuose, milijoninių pajamų ar įgyto nekilnojamojo turto Europos Sąjungoje kilmę.
„Tai buvo tiesiog ignoravimas“, – taip Lietuvos institucijų atsainias reakcijas į teiktą informaciją apie A.Šarijaus ryšius, finansus ir veiklą apibūdino 15min kalbintas Kremliaus nemalonėje esantis žinomas Rusijos teisininkas Markas Feyginas. Jis taip pat jau ne vienerius metus bylinėjasi su A.Šarijumi. Pastarojo pastangomis Rusijoje ne vieną opozicionierių gynusiam M.Feyginui buvo panaikintas advokato statusas.
Ukrainos Rados deputatė, buvusi šios šalies vicepremjerė Ivanna Klympuš Cincadzė prisiminė 2017-2018 metų laikotarpį ir susitikimus Lietuvoje.
„Prašėme šito nedaryti (nesuteikti prieglobsčio), nes tuo metu jau turėjome informacijos, kad tai žmogus, kuris nėra nepriklausomas. Buvome pasirengę pateikti papildomos informacijos, kad tas žmogus negali gauti prieglobsčio ES šalyje“, – 15min pasakojo I.Klympuš Cincadzė.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) dar 2015 metais buvo įvardinęs A.Šarijų keliančiu grėsmę nacionalinio saugumo interesams, tačiau 2020–aisiais nurodė neturįs duomenų apie A.Šarijaus keliamą grėsmę valstybės saugumui, o 2021–aisiais tokių duomenų jau turėjo.
Migracijos departamentas tik praėjusiais metais atrado net kelis pagrindus panaikinti A.Šarijui 2012 metais suteiktą prieglobstį Lietuvoje, tačiau šalies teismuose A.Šarijui pavyko įrodyti, kad departamentas pažeidė teisines procedūras.
Šių Migracijos departamento pažeidimų pasekmė – nors VSD A.Šarijus pripažintas keliančiu grėsmę šalies saugumui, tačiau užsimanęs galėtų bet kada atvykti į Lietuvą. Skirtingai nei skelbta anksčiau – A.Šarijus nėra pripažintas persona non grata ir neturi draudimo atvykti į mūsų šalį.
Visos šios aplinkybės gali būti palankios A.Šarijui, šiuo metu Ispanijoje laukiančiam teismo sprendimo dėl ekstradicijos į Ukrainą.
Kaltinimai išdavyste
Gegužės pradžioje Ukrainos žiniasklaidoje plačiai nuvilnijo žinia apie tai, kad Ispanijos teisėsauga sulaikė Lietuvoje politinio prieglobsčio netekusį Ukrainos prašomą išduoti blogerį ir politinį veikėją A.Šarijų. Netrukus jis buvo paleistas už užstatą ir dabar laukia Ispanijos teismo verdikto dėl išdavimo Ukrainos teisėsaugai.
Ukrainos generalinei prokurorei Irynai Venediktovai teko viešai raminti aistras, kilusias po šios žinios paviešinimo, ir raginti visus susilaikyti nuo komentarų. Mat naujiena apie A.Šarijaus sulaikymą Rusijos raketomis daužomos Ukrainos politinėje bendruomenėje prilygo mažai pergalei – pagaliau kartu su V.Putino draugu Viktoru Medvedčiuku atpildo gali sulaukti ir daugiau jo pakalikų.
A.Šarijus vadinamas propagandistu, Kremliaus troliu, išdaviku. Ukrainos prokuratūros vadovė ragino susilaikyti nuo emocingų pasisakymų, ypač valdžios atstovus, mat visas šias kitų emocijas A.Šarijus Ispanijos teisme gali panaudoti savo naudai.
Daug metų šis veikėjas kūrė Ukrainos valdžios (kokia ji bebūtų) persekiojamo kritiko, nepriklausomo žurnalisto įvaizdį, o įtvirtinti jį padėjo Lietuvos Migracijos departamento sprendimai.
-
Ukrainos žurnalistas prašosi prieglobsčio Lietuvoje
- Nyderlanduose sulaikytas Lietuvoje prieglobstį gavęs Ukrainos žurnalistas Anatolijus Šarijus
-
Lietuva suteikė politinį prieglobstį ukrainiečiui Anatolijui Šarijui, kuris tyčiojasi iš Ukrainos
-
Lietuva atims politinį prieglobstį iš ukrainiečio Anatolijaus Šarijaus, kuris talkina Kremliui
-
Lietuvos prieglobsčio galintis netekti Anatolijus Šarijus kaltina ir P.Porošenkos valdžią
-
Lietuvos priglobti veikia prieš Lietuvą
-
Lietuva panaikino politinį prieglobstį Ukrainos tinklaraštininkui A.Šarijui
Nors pats itin mėgsta pašiepiantį, provokuojantį stilių, neretai aštresnę kritiką savo atžvilgiu A.Šarijus įmantriai įpindavo į persekiojamos aukos mitą. Pastaruoju metu jis platino versiją esą pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis organizuoja jo nužudymą.
Ukrainos saugumo tarnyba praėjusių metų pradžioje pareiškė įtarimus A.Šarijui valstybės išdavyste ir nesantaikos kurstymu rasiniu, religiniu ir kitais pagrindais. A.Šarijus, anot tyrėjų, veikė pagal užsienio valstybės struktūrų užsakymus ir vykdė neteisėtą, nacionaliniams Ukrainos interesams žalingą veiklą informaciniame lauke.
Po šių įtarimų buvo paskelbta A.Šarijaus tarptautinė paieška.
„Ačiu, Lietuva. 2012“
Iš Ukrainos 43-ejų A.Šarijus pabėgo 2012-aisiais, netrukus po to, kai šioje šalyje buvo pradėti keli teisėsaugos tyrimai – dėl chuliganizmo bei melagingo pranešimo. Vienas jų pradėtas dėl susišaudymo „McDonalds“ restorane. A.Šarijus aiškino panaudojęs guminėmis kulkomis užtaisytą ginklą prieš vyrą, kuris įžeidinėjo jo žmoną. Panašiu metu A.Šarijus kreipėsi į teisėsaugą pranešdamas apie vykdytą pasikėsinimą į jį, tačiau tyrėjai ėmėsi tirti įtarimus, jog vyras šį pasikėsinimą galėjo pats inscenizuoti.
Lietuvos Migracijos departamentą A.Šarijui pavyko įtikinti, jog yra persekiojamas tuometinės prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžios dėl savo žurnalistinių tyrimų apie galimas teisėsaugos sąsajas su narkoverslais.
Kaip 15min nurodė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, A.Šarijus 2012-aisiais paprašė prieglobsčio Nyderlanduose, bet buvo perduotas Lietuvai pagal Dublino procedūrą, nes turėjo Lietuvos išduotą galiojančią Šengeno vizą.
„Atvykęs į Lietuvą, jis oro uoste 2012 metų kovo 8 dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Jo prašymas buvo nagrinėjamas tris mėnesius“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Pabėgėlio statusą A.Šarijus Lietuvoje įgijo pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnį. Jis numato, jog toks statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, negalinčiam grįžti į savo šalį dėl pagrįstos baimės būti persekiojamu „dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų“ .
„Jis prisistatė kaip kovotojas prieš korupciją ir dėl to jį tuometinė valdžia persekiojo. O sprendimas (suteikti prieglobstį – red.) buvo priimtas dėl to, kad išties Ukrainos teismų sistema buvo laikoma nepakankamai skaidri, švari, kad užtikrintų jam saugumą, teisingą teisę į teismą“, – paaiškino E.Gudzinskaitė.
Sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ir dėl ilgalaikio leidimo gyventi Europos bendrijoje A.Šarijui 2012 metų birželio 8 dieną pasirašė tuometinis Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas.
A.Šarijus ta proga paviešino nuotrauką – naują tatuiruotę ant dešinės rankos ne visai taisyklinga lietuvių kalba „Ačiu Lietuva. 2012“.
Beje, praėjus vos keliems mėnesiams po šio sprendimo 2012-ųjų rudenį patį Migracijos departamentą supurtė korupcijos skandalas – Specialiųjų tyrimų tarnyba tąkart pranešė tirianti gautus duomenis apie sisteminės korupcijos apraiškas Migracijos departamente. Kai kurie darbuotojai, taip pat ėję vadovaujančias pareigas, per tarpininkus – advokatus, įtarti ėmę atlygį už palankius sprendimus išduodant užsieniečiams leidimus gyventi Lietuvoje.
Ši byla baigėsi po aštuonerių metų teismų paskirtomis piniginėmis bausmėmis trims Migracijos departamento darbuotojoms bei keliems advokatams.
Saugojo nuo korupcijos Ukrainos teismuose
Ilgą laiką Migracijos departamentas neteikė informacijos apie tai, kokiu pagrindu A.Šarijui suteiktas prieglobstis gyventi Lietuvoje. 2015-aisiais bene pirmą kartą 15min pasirodžius klausimams dėl A.Šarijaus pabėgėlio statuso, Migracijos departamento atstovai tąkart aiškino, kad net pats statusą gavęs žmogus neinformuojamas apie pagrindą, kuriuo jam suteiktas prieglobstis.
2015-aisiais kilo pagrįstos abejonės – jei V.Janukovyčiaus režimas, neva persekiojęs A.Šarijų, nuverstas 2014 aisiais, kodėl ukrainiečiui vis dar reikalinga tarptautinė apsauga ir kodėl jis negali grįžti į savo šalį?
Šis klausimas buvo kilęs daug kam ir ne vieną kartą, ir buvo privertęs Migracijos departamentą kelis kartus – 2015-aisiais ir 2018-aisiais – svarstyti galimą prieglobsčio A.Šarijui panaikinimą.
Tačiau ukrainiečiui sekėsi – Migracijos departamentas kaskart stodavo A.Šarijaus pusėn, nes iki pat 2021 nepasitikėjo Ukrainos teisingumo sistema.
„Būtent tas akcentas buvo – ne valdžios persekiojimas, o bendra korupcinė sistema, dėl kurios jis galėjo būti persekiojamas. Nereiktų suvesti į valstybės vadovo pavardę“, – sakė E.Gudzinskaitė.
„Kelis metus buvo grįžtama prie šitos bylos, vertinama padėtis Ukrainoje, galiausiai pernai jau buvo surinkta informacijos ir įrodymų, patvirtinančių, kad Ukrainos teismų ir teisėsaugos sistema jau pakankamai reformavosi, kad užtikrintų teisę į teisingą teismą, be to, pasikeitė politinė vadovybė. Dėl to buvo nuspręsta, kad jis grąžintas į kilmės šalį sulauks teisingumo, kad nebus persekiojamas“, – 15min aiškino Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė.
Jos teigimu, vertindamas Ukrainos teisingumo sistemą, Migracijos departamentas rinko informaciją „tiek iš mūsų tarnybų, tiek iš tarptautinių organizacijų, kurios būtent stebi pokyčius šalyje, kurios yra nepriklausomos tarptautinės organizacijos, tiriančios teismų, teisėsaugos nepriklausomumą, korupcijos apskritai lygį šalyje“.
URM ir VSD raštai neįtikino
2015-ųjų vasarį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė Migracijos departamentui svarstyti, ar nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių A.Šarijus pripažintas pabėgėliu Lietuvoje. 2018-aisiais panašų vertinimą dėl išnykusių aplinkybių prieglobsčiui teikė ir Valstybės saugumo departamentas.
2018-aisiais Migracijos departamentas buvo gavęs ir Marko Feygino raštą, kuriame taip pat dėstyta informacija bei argumentai apie seniai išnykusias aplinkybes, kurių pagrindu A.Šarijui buvo suteikta apsauga.
Be to, M.Feyginas dėstė Migracijos departamentui argumentus, kodėl A.Šarijus turi būti vertinamas ir kaip grėsmę nacionaliniam saugumui keliantis asmuo. 2019-aisiais į Migracijos departamentą tuo pačiu klausimu kreipėsi ir parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau nei Lietuvos institucijų, nei Ukrainos atstovų, nei pavienių asmenų kreipimaisi nepakeitė Migracijos departamento pozicijos – Ukrainos teisėsauga, teismų sistema nėra pakankamai reformuota, pokyčiai ne ilgalaikiai, tad A.Šarijus negali tikėtis teisingo teismo savoje šalyje.
Kad ir kaip kritiškai vertinęs Ukrainos teisėsaugos ir teismų sistemos pažangą, 2012 - 2021 metų laikotarpiu Migracijos departamentas atmetė net 85 Ukrainos piliečių prašymus dėl prieglobsčio, pabėgėlio statusas per šį laiką suteiktas tik A.Šarijui ir dar dviem Ukrainos piliečiams.
Dar 66 Ukrainos piliečiams buvo suteikta papildoma apsauga. „Daugiausiai tai buvo asmenys, pabėgę iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų, kol dar nebuvo aišku, kaip toliau vystysis karinis konfliktas“, – pažymėjo Migracijos departamentas.
Kėlė grėsmę saugumo interesams, bet ne saugumui
15min turimi dokumentai taip pat atskleidžia ir nevienareikšmę Valstybės saugumo departamento poziciją dėl A.Šarijaus.
Dar 2015-aisiais VSD Migracijos departamentui teikė vertinimą, kad A.Šarijaus veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams: nuo 2013 metų skleidžia Lietuvos interesų neatitinkančią informaciją visuomenės informavimo priemonėse, aktyviai palaiko Rusijos informacinę ir ideologinę politiką, bendrauja su Kremliui lojaliomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios siekia stiprinti Rusijos įtaką Lietuvos visuomenei ir politinei sistemai.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad pabėgėlio statusas gali būti naikinamas nustačius, kad jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę šalies saugumui.
Tačiau VSD vertinimas Migracijos departamento neįtikino, nes neatitiko tikslių įstatymo formuluočių. Departamentas pakartotinai užklausė VSD – ar A.Šarijaus „buvimas“, o ne „veikla“ kelia grėsmę, ir ar kelia grėsmę valstybės „saugumui“, o ne nacionalinio „saugumo interesams“. Į šią pakartotinę užklausą VSD iki numatyto termino neatsakė, tad Migracijos departamentas prieglobsčio naikinimo procedūrą A.Šarijui 2015 metais nutraukė.
2020 metų lapkritį VSD viename iš raštų nurodė neturįs duomenų, kad A.Šarijaus buvimas šalyje kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Praėjus vos penkiems mėnesiams 2021 metų balandį VSD formulavo jau kitokį vertinimą – žvalgybos duomenimis, A.Šarijus bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija – Rusijos Federacijos prezidento administracija.
Be to, VSD nurodė, kad A.Šarijų Rusijos Federacija išnaudoja siekdama politinės ir informacinės įtakos užsienio valstybėse, o jo veikla yra ne politinių įsitikinimų išraiška, o Lietuvos Respublikai priešiško subjekto užduočių vykdymas.
Šią išvadą VSD patvirtino ir šiemet prieš mėnesį teikdama patikslintą informaciją vienoje iš civilinių bylų Vilniaus apylinkės teismo įpareigojimu. Departamentas paaiškino, kad po 2020-ųjų yra gavęs naujų žvalgybos duomenų apie A.Šarijų.
2021-ieji – „praregėjimo“ metai
Nors beveik dešimtmetį neįžvelgė pagrįsto pagrindo naikinti A.Šarijui prieglobstį, praėjusiais metais visos atsakingos institucijos sukruto.
Vienu ypu Migracijos departamentas atrado net kelis pagrindus naikinti A.Šarijaus prieglobstį. Taip pat panaikino jam leidimą gyventi Lietuvoje ir uždraudė penkerius metus atvykti į mūsų šalį.
Ukrainos teismų ir teisėsaugos sistemos permainos pripažintos pakankamomis ir ilgalaikėmis, 2012-aisiais buvusios aplinkybės išnykusiomis, o A.Šarijaus buvimas Lietuvoje pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Būtent dėl to jam buvo uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvą.
Be to, Migracijos departamentas pagaliau ėmė ir patikrino informaciją apie tai, kad A.Šarijus jau seniai nebegyvena Lietuvoje. Nustačius, kad A.Šarijus jau ilgiau nei šešerius metus išvykęs iš Lietuvos į Ispaniją, tai tapo teisiniu pagrindu panaikinti leidimą nuolat gyventi šalyje.
Kelia grėsmę, bet gali lankytis Lietuvoje
Visus šiuos Migracijos departamento sprendimus A.Šarijus apskundė teismams. Ir šįkart jam gerokai mažiau, bet vėl sekėsi.
„Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą panaikinti prieglobstį, leidimą nuolat gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvą. Pirmos instancijos teismas šį sprendimą panaikino visa apimtimi. Migracijos departamentas parašė apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą patenkino iš dalies – prieglobstis ir leidimas nuolat gyventi buvo panaikinti, bet į Lietuvą atvykti neuždrausta. Taigi šiuo metu jam neuždrausta atvykti į Lietuvą“, – 15min šią savaitę galutinius Lietuvos institucijų sprendimus dėl A.Šarijaus patikslino Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė.
Kelių instancijų teismai nustatė, kad Migracijos departamentas pažeidė tarptautinės ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, laiku ir tinkamai neinformuodamas A.Šarijaus apie VSD vertinimą dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Dėl šių pažeidimų teismas nusprendė, kad A.Šarijaus grėsmė saugumui negali būti vienu iš jo prieglobsčio naikinimo pagrindų. Tuo pačiu panaikino ir Migracijos departamento draudimą jam penkerius metus atvykti į šalį.
M.Feyginui Lietuvoje atstovaujantį advokato padėjėją Paulių Markevičių šioje situacijoje vėl stebina Migracijos departamento susitaikymas su situacija.
„Departamentas, žinodamas ir turėdamas duomenis iš Valstybės saugumo departamento, kad jis (A.Šarijus-red.) kelia pavojų valstybės saugumui, privalėjo iš naujo procedūrą pradėti toje dalyje ir priimti naują sprendimą, kad uždraudžiama jam atvykti. Jis turi susiorganizavęs laikiną leidimą gyventi Ispanijoje ir gali bet kada į Lietuvą atvykti, nors, VSD vertinimu, kelia grėsmę šalies saugumui“, – kalbėjo P.Markevičius.
V.Medvedčiukas įžvelgė sąjungininką
Kol Lietuvos institucijos susirašinėjo tarpusavyje dėl teisinių terminų ir nagrinėjo Ukrainos teisinės sistemos pažangą, A.Šarijus auginosi sparnus – plėtojo savo tinklalapį, Youtube kanalą, kurį prenumeruoja beveik trys milijonai žiūrovų.
„Dėl štai šito laiko tarpo, kurį jis išlošė, jis Ispanijoje sukūrė įvaizdį Ukrainos nacių persekiojamo nelaimingo pabėgėlio. Šiuos metus jis praleido, kad būnant Ispanijoj, įgyjant nuosavybę, nekilnojamąjį turtą, pinigus, per medijas daugelį metų pasakotų pasakas, kad jį persekioja Ukraina, Kyjivo nacionalistai, kas yra nuo pat pradžių melas“, – 15min sakė M.Feyginas.
Ukrainoje A.Šarijaus puslapis ir kanalai užblokuoti, tačiau Tolia (rusiškas Anatolij trumpinys – red.) buvo ir tebėra itin geidžiamas pašnekovas Rusijos propagandos kanaluose.
2019 metais Lietuvos globojamas pabėgėlis A.Šarijus įsteigė savo vardo partiją Ukrainoje, tais pačiais metais parlamento rinkimuose surinkusi apie 2 procentus rinkėjų balsų, partija neperkopė 5 proc barjero. Bet prieš dvejus metus savivaldos rinkimuose šios partijos veikėjai užsitikrino vietas Ukrainos kelių stambių miestų tarybose.
V.Putino artimas draugas, šiuo metu taip pat išdavyste kaltinamas Ukrainos oligarchas Viktoras Medvedčiukas, Šarijaus partiją yra vadinęs sąjungininke, kovojant su neteisybe, „antirusiška isterija ir urvine rusofobija“.
Šių metų kovą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba karinės padėties šalyje metu laikinai sustabdė ir su A.Šarijum, ir V.Medvedčiuku siejamų politinių partijų veiklą.
„Ukrainos saugumo tarnybos turi informacijos, kad jie ne tik žymėjo taikinius Rusijos artilerijai, bet ir užsiėmė ardomąja veikla ir karo pradžioje, ir dar prieš karą“,– apie A.Šarijaus partijos veiklos stabdymo motyvus sakė Rusijos teisininkas M.Feyginas.
M.Feyginas: A.Šarijus siekė diskredituoti ir Rusijos opoziciją
Anot M.Feygino, A.Šarijaus veikimas aprėpia kur kas platesnį lauką, neapsiriboja vien Ukraina: „Jis iš tiesų yra Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) Antrosios valdybos agentas, apie tai daug faktų liudija. Kartu su Penktąja FSB valdyba, jie užsiėmė ir Ukrainos, ir Rusijos vidaus klausimais. Antroji valdyba užsiima ir kova su opozicija. Jo aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, pirmiausia Youtube kanale, buvo nukreipta prieš Rusijos opozicijos lyderius – ir ne tik prieš mane, bet pirmiausia prieš Aleksejų Navalną“.
„Ir jis įdėjo nemažai pastangų siekdamas diskredituoti, trolinti, siekė tokio kryptingo Rusijos opozicijos deformavimo. Jis ne tik Ukraina užsiėmė, tą labai svarbu suprast – jis dirbo rusakalbei auditorijai siekdamas diskredituoti Rusijos opoziciją“, – 15min pabrėžė M.Feyginas.
Rusijos demokratus ir opozicijos atstovus vienijanti visuomeninė organizacija „Laisvosios Rusijos forumas“ taip pat buvo atsidūrusi A.Šarijaus ir jo samdomų teisininkų taikinyje.
A.Šarijus 2017- aisiais buvo įtrauktas į šios organizacijos „Putino sąrašą“, priskirtas Kremliaus propagandistams.
Ivanas Tiutrinas, „Laisvosios Rusijos forumo“ vienas steigėjų, 15min pasakojo, kad po šio sprendimo iškart sulaukė A.Šarijaus grasinimų ieškiniais, o po to ir paties skundo teisme.
„Aš 20 metų stebiu Rusijos propagandos vystymąsi ir tariamai nepriklausomų žurnalistų išnaudojimą Kremliaus naratyvo plėtojimui. Suprantama, kad Ukraina jau ilgą laiką yra Rusijos teritorinių pretenzijų objektu, ir kai pamačiau jo (A.Šarijaus – red.) reportažus, man tapo aišku, kad šis žmogus yra Kremliaus naratyve“, – sakė I.Tiutrinas.
Forumo bylinėjimasis su A.Šarijum Lietuvos teismuose truko dvejus metus. „Putino sąrašo“ veikėjui buvo pavykę laimėti pirmos instancijos teisme, tačiau galutinis teismo sprendimas buvo jam nepalankus.
„Žmogus įžūlus. Atkreipiau dėmesį, kad daugelis žurnalistų, žiniasklaidos čia, šiek tiek, ne tai kad prisibijojo, bet nenorėjo su juo turėti reikalų. Nes ta jo maniera įžūliai skambinėt, tampyt po teismus, tai didžiuliai ištekliai visoje Europoje, pasaulyje teismų procesus inicijuoti“, – kalbėjo „Laisvosios Rusijos forumo“ atsakingasis sekretorius.
Fiktyvios deklaracijos Vilniuje ir vietos talkininkai
A.Šarijui įkelti koją Lietuvon padėjo būrys vietinių talkininkų. Tiesa, dabar kai kurie jų kratosi artimos pažinties su šiuo veikėju.
Įgijęs pabėgėlio statusą, A. Šarijus skirtingu laikotarpiu buvo deklaravęs kelias gyvenamąsias vietas Vilniuje – bute Žemaitės gatvėje ir Panerių gatvėje esančiuose „Vilniaus apartamentuose“. Teismo įpareigojimu 2021 metų balandį Migracijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad deklaruotais adresais A.Šarijus niekuomet negyveno.
Vieno iš buto Žemaitės gatvėje savininkės Jelenos Julčuk 15min teiravosi, kokiomis aplinkybėmis A.Šarijus deklaravo gyvenąs jos bute. Moteris į kalbas nesileido, tačiau prasitarė, kad į ją kreipėsi Lietuvoje veikianti advokatų kontora.
„Buvau susidūrus, bet negaliu komentuoti nieko. Apskritai negaliu papasakoti, kokie santykiai buvo, tiesiog nenoriu to komentuoti. (…) Man buvo pateikta informacija, kad jis buvo ar yra Ukrainos pilietis. Daugiau aš nieko nežinojau. Tiesiog pagūglinau ir sužinojau, kad jis žurnalistas, kažkoks veikėjas Ukrainoje. (…) Mūsų Lietuvos teisininkai kreipėsi. Advokatų kontora“, – sakė J.Julčuk.
Advokatų kontoros pavadinimą moteris atsisakė atskleist, o paklausta apie atlygį, atsakė: „Mes turėjome kito pobūdžio atsiskaitymą“.
Pažinties su A.Šarijum kratėsi ir keli Lietuvoje veikiantys verslininkai, užsiimantys automobilių prekyba bei logistika.
15min duomenimis, kartu verslaujantys Ukrainos pilietis Sergijus Tiukavkinas ir Lietuvos pilietis Sergejus Lebedis 2017 metais padėjo A.Šarijui Lietuvoje registruoti individualią įmonę, kurios veikla – paslaugų teikimas internetu ir kitka.
„Nežinau jo gerai, esu skaitęs feisbuke, internete ir vieną kartą asmeniškai mačiau.(...)Jis manęs klausė, kaip registruoti automobilį savo vardu Lietuvoje. Neturi lietuviško paso, gali įsteigti savo vardu įmonę ir įmonės vardu registruoti automobilį“, – prisiminė ukrainiečių įmonės „Euroautotraiding“ vadovas S.Tiukavkinas. Verslininkas patvirtino, jog yra pirkęs prieš maždaug penkerius metus A.Šarijaus automobilį „Porsche“, šiuo metu teigė su juo ryšio nepalaikąs.
S.Tiukavkino verslo partneris Vilniuje logistikos bendrovės „Baltasis grifas“ vadovas Sergejus Lebedis taip pat tikino nepažįstantis A.Šarijaus, „tik vieną kartą buvo susitikęs“, nors A.Šarijaus įgaliojimu tvarkė jo įmonės steigimo reikalus, atidarė sąskaitas banke ir registravo A.Šarijaus įmone savo namų adresu.
15min susisiekė ir su A.Šarijui Lietuvoje atstovaujančiu advokatu Vytautu Budniku. Pastarasis teigė neturįs įgaliojimų teikti komentarų, pažadėjo perduoti žurnalistų prašymą susisiekti. Tačiau susisiekti su A.Šarijum 15min nepavyko.
Vilos Ispanijoje ir tyrimas dėl pinigų plovimo
Savo ir šeimos gerovę A.Šarijus kūrėsi ne jį globojusioje Lietuvoje, o saulėtoje Ispanijoje.
Ukrainos tiriamosios žurnalistikos portalas slidstvo.info yra aprašęs 2019 metais jo įsigytą 265 kvadratinių metrų vilą ant Viduržemio jūros kranto Taraganos uostamiestyje, netoli Barselonos. A.Šarijus savo kanale tuomet šaipėsi iš žurnalistų nurodytos vilos vertės – milijonas eurų, teigdamas, kad ji kainavo gerokai daugiau. Jis juokais bandė paversti ir pasirodžiusią informaciją apie jo sąskaitas Rusijos banke. Tačiau lėšų kilmės A.Šarijus neatskleidė.
Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba yra pradėjus tyrimą dėl galimo Šarijaus partijos pinigų plovimo. Teisininkas M.Feyginas sako nesuprantantis, kodėl to paties iki šiol nesiėmė Lietuvos, priglaudusios A.Šarijų, institucijos.
„Jis gaudavo pinigus tiesiogiai iš Rusijos per „Raiffeisen“ banką. Kas yra žinoma Lietuvos tarnyboms. Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad kai jis dar turėjo pabėgėlio statusą, jis gavo 650 tūkstančių eurų savo sąskaiton Ispanijoje ir nemokėjo mokesčių, kuriuos turėjo mokėti kaip už gautas pajamas, ir iš esmės tai yra pinigų plovimas. Ukrainoje jam iškelta baudžiamoji byla dėl pinigų plovimo, todėl, kad jis gavo pinigus iš Rusijos į sąskaitą, už kuriuos nupirko namą Ispanijoje“, – kalbėjo M.Feyginas.
„(…) Tai yra užfiksuota Ukrainos. Kažkodėl iki šios dienos Generalinė prokuratūra ir pagal mano pareiškimą, ir yra pateikti dokumentai Ukrainos teisėsaugos institucijų, nekelia bylos ES šiam nusikaltėliui. (...) Per visus šituos metus mums nepavyko pasiekti, kad kas nors bent paklaustų jo, iš kur tie pinigai?,“ – stebėjosi teisininkas.
Jo manymu, šis teisėsaugos institucijų abejingumas gali prisidėti prie to, kad A.Šarijui seksis ir dėl jo ekstradicijos spręsiančiame Ispanijos teisme.
Tuo metu Generalinė prokuratūra apie sprendimus dėl raginimų tirti A.Šarijaus finansinę veiklą nedaugžodžiauja: „Duomenų apie ikiteisminį tyrimą, kuriame jūsų nurodytam užsienio valstybės piliečiui būtų pareikšti įtarimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, neturime“.
Ar kitos atsakingos Lietuvos tarnybos bei politikai žada aiškintis, kaip ir kodėl Kremliaus Trojos arkliu vadinanam veikėjui beveik dešimtmetį pavyko išlaikyti Lietuvos globą – apie tai skaitykite kitose 15min publikacijose.
