Darbo santykių sutartinis pobūdis lemia, kad darbuotojas negali būti prieš jo valią verčiamas susitarti nutraukti darbo santykius. Pagrindinė priežastis, dėl kurios darbdavys dažniausiai prašo darbuotojo pateikti prašymą atleisti iš darbo paties darbuotojo pareiškimu, yra darbdavio siekis išvengti pareigos įspėti darbuotoją apie atleidimą prieš įstatyme nustatytą terminą, kuris gali siekti iki 4 mėnesių, atitinkamai pareigos visą įspėjimo laiką mokėti darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį bei išeitinę išmoką, kurios dydis gali siekti iki 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo įmonėje išdirbto laiko.
Tokia darbo santykių pabaiga darbuotojui nenaudinga lygiai taip pat, kaip ir neatvykimas į darbą administracijos leidimu, už kurį darbo užmokestis darbuotojui nėra mokamas, be to, tinkamai leidimo neatvykti į darbą neįforminęs darbdavys tokius darbuotojo veiksmus gali laikyti nerūpestingu darbo pareigų atlikimu ar darbo drausmės pažeidimu, už kuriuos darbuotojams skiriamos drausminės nuobaudos, kurių galima pasekmė – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo.
Taigi darbo užmokesčio nesumokėjimas savaime nėra pagrindas darbuotojui neiti į darbą. Tačiau darbdaviui ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemokant viso priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas (eiti į darbą), jam darbo užmokestis nemokamas, tačiau darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA, šiuo metu 800 Lt) dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.
Darbo užmokesčio nesumokėjimas savaime nėra pagrindas darbuotojui neiti į darbą.
Jei visgi nuspręsite nutraukti darbo sutartį dėl to, kad darbdavys nemoka darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, turite apie tai darbdavį įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki numatomo darbo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju išlieka teisė reikalauti nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (delspinigių dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos), dėl kurių priteisimo patartina kreiptis į teismą.
Turint žinių, kad darbdavys ne be pagrindo vengia atsiskaityti su darbuotojais, t. y. jei jo finansinė situacija yra itin prasta (skolos tiekėjams, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, apribotas disponavimas įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis ar pan.), net ir teismo tvarka apginti darbuotojo reikalavimai gali likti nepatenkinti. Darbo užmokesčio nemokėjimo atveju įmonės darbuotojai tampa įmonės kreditoriais, o įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą yra pagrindas darbdaviui iškelti bankroto bylą.
Todėl įmonei laiku nesumokėjus darbo užmokesčio, darbuotojas gali darbdaviui raštu pranešti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, įspėdamas kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 30 dienų) darbuotojas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o praėjus pranešime nurodytam laikotarpiui – pateikti vietovės, kurioje yra įmonės buveinė apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šis kelias palankus darbuotojui dėl to, kad darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, bankroto byloje realizavus įmonės turtą tenkinami pirmąja eile, t. y. pirmiau nei valstybės ar kitų kreditorių (pvz., tiekėjų) reikalavimai. Be to, bankrutuojančių įmonių darbuotojams, kuriems darbdavys yra įsiskolinęs, skiriamos išmokos (iki 3 mėnesių darbo užmokesčio, neviršijančio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ne didesnė už 1 MMA, išeitinė išmoka – iki 2 MMA, apmokėjimas už prastovą – iki 1 MMA) iš Garantinio fondo.
Į klausimą atsakė advokatų kontoros „MEIDUS IR JUZUKONIS“ advokato padėjėja Dovilė Boguševičienė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
