Nepaisant to, kad jūsų būstas nebuvo apdraustas, jūs turite teisę reikalauti jūsų patirtų nuostolių atlyginimo, t.y. sugrąžinti jūsų buto pradinę išvaizdą.
Pirmas teisiškai svarbus veiksmas būtų užfiksuoti patį užliejimo faktą. Galimi bent trys variantai. Jeigu jūsų namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, turėtumėte kreiptis tiesiogiai į jį. Kitu atveju užfiksuoti faktą galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Turėtumėte kreiptis į bendrovę, kuri teikia komunalines paslaugas jūsų namui, nes dažniausiai šios bendrovės teikia ir avarinės tarnybos paslaugas namo gyventojams.
Galiausiai, jei jūs nesikreipėte nei į bendrijos pirmininką, nei į avarinę tarnybą, pažeidimo faktą galėtų užfiksuoti antstolis aplinkybių konstatavimo protokole. Tiesa, šis būdas būtų brangiausias.
Antra, kada jau grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti patirtų nuostolių dydį. Jeigu butas apdraustas, tą darytų draudimo bendrovė. Jūsų atveju tą galėtų padaryti laisvai samdomas ekspertas.
Tokiu ekspertu galėtų būti, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu arba asmuo, kuris yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Be eksperto išvados nuostolių dydžio nustatymui taip pat galėtų būti tinkama prekybos centro pažyma apie tam tikro kiekio medžiagų kainą.
Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius.
Kitaip tariant, jei jūs tiksliai žinotumėte, kad, pavyzdžiui, bus reikalinga perdažyti vieną sieną, tai išsiaiškinusi, kiek tam reikės medžiagų, galėtumėte pateikti pažymą apie reikalingam kiekiui medžiagų tuo metu galiojančią kainą.
Trečia, būtų galima dar kartą pamėginti su kaimyne susitarti gražiuoju. Geriausiai būtų ne tik kalbėtis, bet ir pateikti pretenziją raštu, kad kaimynė atlygintų jūsų patirtus nuostolius. Raštu pateikta pretenzija būtų svaresnis įrodymas teisme, kad bandėte rasti taikų sprendimo būdą. Vis dėlto jeigu kaimynė ir toliau nebūtų linkusi su jumis tartis gražiuoju, galiausiai dėl savo pažeistų teisių gynimo turėtumėte kreiptis į teismą.
Svarbu išsaugoti visus dokumentus, įrodančius visas jūsų turėtas išlaidas, pavyzdžiui, kvitus ar sąskaitas už avarinės tarnybos ar eksperto paslaugas, nes teisme būtų galima reikalauti ir šių išlaidų atlyginimo.
Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra, t.y. teismas gali įpareigoti jūsų kaimynę atlikti remonto darbus. Kitu atveju galėtumėte atlikti remonto darbus savo lėšomis, o teisme reikalauti atlyginti jūsų už remonto darbus patirtas išlaidas.
Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: a) neteisėti veiksmai, b) priežastinis ryšys, c) kaltė bei d) žala ir nuostoliai. Kitaip tariant reikėtų įrodyti, kad jūsų butas buvo užlietas ir jam dabar reikalingi remonto darbai dėl konkretaus asmens veiksmų ar neveikimo.
Tokiu atveju jūsų turimi dokumentai galėtų būti tinkami reikšmingų aplinkybių įrodymui, t.y. žalos atsiradimo faktui, jos dydžiui, priežasčiai ir pan. Iš pristatytų faktinių aplinkybių darytina prielaida, kad galėtų pakakti įrodyti aplinkybes, jog jūsų kaimynė tinkamai neprižiūrėjo ar laiku netvarkė jos bute esančios santechnikos įrangos, dėl to jūsų butas buvo užlietas ir jūs patyrėte nuostolių.
Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
