Būtina pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu sėkmingai perleisite jau dabar jame gyvenančiai pirkėjai, jokių problemų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį neturėtų kilti. Tačiau tuo atveju, jeigu, neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, gyventoja atsisakytų išsikraustyti arba neturėtų kitos deklaruotinos gyvenamosios vietos, jūsų padėtis tiek iškraustant gyventoją, tiek panaikinant iš registro jos deklaruotą gyvenamąją vietą, gali pasunkėti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą fizinių asmenų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra galimas tik per teismą. Taigi, jeigu asmuo nesutiks išsikelti iš patalpų savanoriškai, jums tektų kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaujant, kad jis būtų iškeldintas teismo sprendimu.
Taip pat pažymėtina, kad jūsų sutikimas, kad jūsų nekilnojamąjį turtą ketinantis įsigyti asmuo deklaruotų savo gyvenamąją vietą jums priklausančiose patalpose, negali būti nei sąlyginis, nei terminuotas. Jeigu jūsų nekilnojamąjį turtą ketinantis įsigyti asmuo deklaruos savo gyvenamąją vietą jums priklausančiose patalpose, tai tokia deklaruota jo gyvenamoji vieta galės būti pakeista šiam asmeniui deklaravimo įstaigai pateikus duomenis apie jo pakeistą gyvenamąją vietą. Jeigu jūsų nekilnojamojo turto pardavimo sandoris neįvyks ir minėtas asmuo pats geranoriškai deklaravimo įstaigai nepateiks kitų duomenų apie jo naująją gyvenamąją vietą, tuomet jo gyvenamoji vieta liks deklaruota jums priklausančiose patalpose, o dėl šių duomenų nuginčijimo galėsite kreiptis tik į teismą.
Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
