Mano vyras aiškina, kad turi teisę mane išvaryti, bet suteiks galimybę atvažiuoti tik tam sutartu laiku. Pagrindinės šeimos pajamos jau trejus metus yra mano atlyginimas, jau metai viena išlaikau vaikus, moku mokesčius, jis neprisideda, mažą dalį (už elektrą), moka uošvė. Vaikai su juo visai nebendrauja, jis tik su sūnumi keliais smulkiais buitiniais reikalais kalba. Dukra jo bijo, nes būdamas neblaivus keikiasi, terorizuoja, gąsdina. Grasina man. Aš net į policiją kreipiausi dėl grasinimų.
Po skyrybų norėčiau likti gyventi tame pačiame name, nes noriu, kad vaikai baigtų mokyklą, o tada išvažiuočiau į kitą miestą. Ar įstatymiškai vyras turi teisę man liepti išsikraustyti? Ar galėčiau prisiteisti alimentus už praėjusiu metus?
Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau numatyta ir išimtis: po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas (ar jo paveldėtas) turtas, jeigu dovanojimo sutartyje (ar testamente) nėra nurodyta, kad turtas, perduotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, yra laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe.
Sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, namas, kuriame gyvenate, ir žemės sklypas yra Jūsų vyro asmeninė nuosavybė, todėl šiuo atveju aktualus sutuoktinio teisės naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu klausimas.
Nepaisant nuosavybės asmeninio pobūdžio, šiam turtui papildomai gali būti taikomas ypatingas statusas, ginantis kitų šeimos narių, neturinčių nuosavybės teisės į šį turtą, interesus. Civilinio kodekso 3.84 straipsnyje įtvirtinta „šeimos turto“ sąvoka, pagal kurią šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, jei tas turtas yra: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.
Nors prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (pvz., kreditorius) sutuoktiniai šį faktą gali panaudoti tik tuomet, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas kaip šeimos turtas viešame registre, tačiau sutuoktinių tarpusavio santykių atžvilgiu, toks turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos.
Namui, kuriame šiuo metu gyvenate su vaikais, sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, taip pat galėtų būti taikomas „šeimos turto“ statusas, todėl vyro reikalavimas išsikraustyti būtų nepagrįstas, nes, kaip jau minėjau: 1) šeimos turtas yra ir Jūsų (bei Jūsų vaikų) teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, o šeimos turto teisinis režimas (taip pat ir teisė naudotis šeimos turtu) pasibaigia tik nutraukus santuoką (taip pat pripažinus ją negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium).
Vadinasi, kol Jūsų santuoka galioja ir kol gyvenamoji patalpa, kurioje gyvenate, atitinka „šeimos turto“ kriterijus, Jums ir Jūsų vaikams išlieka teisė naudotis tokiu turtu, neatsižvelgiant į tai, jog turtas yra asmeninė Jūsų sutuoktinio nuosavybė.
Šeimos turto teisinis statusas svarbus ir tuo aspektu, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa – šeimos turtu ar jo dalimi – iki vaikų pilnametystės (uzufruktas). Namų apyvokos daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismo sprendimu taip pat gali būti priteisiami sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais.
Pagal civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa, dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą (išlaikymas buvo nereguliarus ar nepakankamas), už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Į šį klausimą atsakė advokato padėjėja Ramunė Balkauskaitė (VETO LT advokatų profesinė bendrija). Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.
