Nesąžiningi akcininkai atsako už įmonių skolas

Neseniai sužinojome, kad vienai mūsų skolininkei iškelta bankroto byla. Tačiau, mūsų žiniomis, įmonė tapo nemoki dėl pačių akcininkų veiksmų, o visą įmonės turtą prieš pat bankroto bylos iškėlimą perėmė patys akcininkai. Ar yra galimybė skolą išsiieškoti ne iš bankrutuojančios įmonės, o tiesiogiai iš pačių akcininkų?
Nesąžiningus savininkus grąžinti skolas galima priversti per teismą.
Nesąžiningus savininkus grąžinti skolas galima priversti per teismą. / BFL nuotr.

Paprastai juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Kitaip sakant, galioja bendra taisyklė, jog įmonė neatsako pagal akcininkų prievoles, o pastarieji neatsako pagal įmonės prievoles. Tačiau galimos šios taisyklės išimtys, kada įmonė ir jos dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles.

Viena tokių išimčių įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Subsidiarioji atsakomybė yra tokia atsakomybės rūšis, kai subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tokiu būdu nustatyta papildoma atsakomybė įmonės akcininkams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine įmonės atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad įmonė negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais.

Taigi teisės aktuose yra įtvirtinta jūsų teisė kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų, kuria galite pasinaudoti nelaukdami įmonės bankroto procedūros pabaigos.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių atsakomybę, ne kartą pažymėta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota tik nustačius visas šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų.

Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų